Annotation Il y a plusieurs périodes quad les radioactivité des radionuclides dans l��environement sont grandi . Ces périodes s’ont trouvé à cause des explosions nucléaires et d’avarie de la station atomique de Chernobyl. Les radionuclides se retrouvent dans les plantes avec les emisions d’atmosphere par les surterres partes, avec le fluide de sol par les system de la rasines. Les radionuclides s’accumulent dans les plantes. L’accumulation des radionuclides dans les plantes dépende de la pollutions, du sol type dominant, des particularités chimiques et fisiques des radionuclides, de la forme chimique des radionuclides, du type des plants, des particularités climatiques. Le pin (Pinus sylvestris L.) est très étendu en Lituanie. Très souvent les maladies des champingion et des moisissures attaquent cet type d’arbre. C'est pourquoi nous choisisons le pin (Pinus sylvestris L.), qui est attaqué des maladies des champingion et des moisissures pour les recherches. Nous avons ramassé et traité tels échantillons: du sol, des mousses, des branches, des rasines, des aiguilles, du boi. Dans notre échantillons nous avons déterminé les activités des 226Ra, 232Th, 40K, 137Cs et les facteurs de transfert des radionuclides dans le systèm sol – arbre. Dans les 27 échantillons de bois nous avons déterminé les colonies des champingions. Mais le excitateur de moisissure (Heterobasidion annosum) as déterminé seulement en un échantillon de bois. Nous avons estimé quel est l’influence des... [to full text]

Darbo objektas: Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijos Punios šilas. Darbo metodai: vizualinis žievės formų ir medžių būklės vertinimas; taksacinių rodiklių ir morfometrinių parametrų matavimai; pHCaCh2, suminių anglies, azoto ir sieros koncentracijų nustatymas. Darbo rezultatai: nustatyta skirtingų žievės formų pušų įvairovė ir paplitimas, būklė ir augimas, morfologiniai ir morfometriniai bei cheminiai rodikliai. Rastos gūbriuotosios (40-70 proc), plokštelinės (27-31 proc), egliažievės (10-15 proc.) ir apykaklinės (pavienės) formų geros būklės pušys. Pušynuose 75-100 proc. gūbriuotųjų, plokštelinių ir apykaklinių pušų pušynuose priklausė viršaujantiems ir vyraujantiems medžiams. Apie 60 proc. egliažievių pušų medžių arde buvo stelbiamos ar užstelbtos. Todėl gūbriuotųjų, plokštelinių ir apykaklinių pušų augimo rodikliai (skersmuo, aukštis, lajos parametrai) iš esmės nesiskyrė, o pas egliažievės pušis buvo mažesni. Gamtinės brandos amžiuje pušies formos pagal žievės raštą būna išreikštos vidutiniškai iki 10-12 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Gūbriuotosios ir egliažievės f. vidutinis žievės storis siekė 5 cm, plokštelinės - apie 4 cm. Žiauberyje storiausios (apie 3 cm) plokštelės būdingos gūbriuotajai pušiai, plonesnės (1,5 cm) - gūbriuotosioms, o ploniausia (apie 1 cm) - egliažievėms pušims. Pas egliažievės pušis plokštelių vidutinis ilgis (aukštis) siekė 5 cm, plokštelinėje žievėje - 19 cm, o gūbriuotoje - 28 cm ilgį. Apykaklinės f. pušyse apykaklės gali susiformuoti... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: to evaluate the morphological forms of Scots pine bark, the abundance, growth and the condition of trees with different bark forms, morphological, morfometrical and chemical parameters of bark forms. The object of the study: Punios šilas in Punios forest district of Alytus forest enterpsise. Methods: visual assessment of different bark forms and the condition of pine trees; measurements of tree growth parameters and the parameters of morphological bark forms; determination of pH and carbon, nitrogen and sulphur concentrations. The results: It was determined that 3 forms prevailed in Scots pine stands: P. s. f. kienitzii Seitz. – 40-70%; P. s. f. seitzii Schwerin – 27-31%; P. s. f. bonapartei – 10-15%. Meanwhile P. s. f. annulata Caspary occurred seldom only on Nbl forest site. The growth and the condition of the trees of f. kienitzii and f. seitzii not differed, while the trees of f. bonapartei were more suppressed. Mentioned bark forms were expressed up to 10-12 meters from the ground level in pine stems. Mean bark thickness comprised 5 cm for f. kienitzii and f. bonapartei, and 4 cm for f. seitzii. The thickest bark plates were found in the f. kienitzii (about 3 cm), meanwhile were lower in f. seitzii (1.5 cm) and f. bonapartei (1 cm). Mean length of the bark plates comprised: in f. bonapartei – 5 cm; in f. seitzii – 19 cm; in f. kienitzii – 28 cm. The number of the bark rings reached n=5-21 in the stems of f. annulata. The bark of different forms... [to full text]