1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šis įvykis atvėrė naują Lietuvos konstitucinės raidos etapą. 1992 m.spalio 25 d. įvykusiame referendume Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė LR Konstitucijai1, kuri įtvirtina Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją bei išreiškia tautos suverenitetą. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva tapo pripažinta dalyve tarptautiniuose santykiuose. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos prasidėjo 1991 m. 1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį2, o vėliau priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp Bendrijos ir Lietuvos Respublikos. 1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje Bendrija pirmą kartą suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir nustatė kriterijus jų dalyvavimui šioje Bendrijoje. 1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis.3 Tų pačių metų pabaigoje prasidėjo derybos dėl Europos sutarties, kurios baigėsi 1995 m. birželio 12 d. Europos Sutarties pasirašymu.4 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą (toliau vadinama ES). Prasidėjo itin sudėtingas derybų etapas, kurio metu Lietuvos teisė buvo derinama su Bendrijos teise. Stojimo derybos buvo oficialiai baigtos 2002 m. gruodžio 12-13 d. Kopenhagoje vykusiame Europos... [to full text] / In the process of EU integration Lithuania faced many complicated legal issues. Constitutional amendments were no exception. The Constitution of the Republic of Lithuania did not contain any provision for the delegation of state competences. The constitutional jurisprudence of the member states, the case-law of the Court of Justice and academic circles provide different interpretations for the primacy of EU law, the supremacy of the national constitutions, and the concept of sovereignty. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania has not yet expressed any position concerning the interrelationship of EU law and the Constitution of the Republic of Lithuania.

Šiame magistro darbe išanalizuotos ir palygintos Bendrijos, nacionalinė ir tarptautinė prekių ženklo registravimo sistemos bei šių sistemų tarpusavio sąveika, atskleista tai, kokias esmines galimybes jos suteikia įregistruoto prekių ženklo savininkams. Pirmiausia darbe nagrinėjama istoriškai pirmoji atsiradusi nacionalinė prekių ženklų registravimo sistema, kuri analizuojama remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, atskirai išskiriant tuos aspektus, kurių reguliavimas kitose Europos Sąjungos valstybėse iš esmės skiriasi, pavyzdžiui, pareikšto registruoti žymens ekspertizės atlikimo procedūra. Toliau analizuojama tarptautinė prekių ženklų registravimo sistema (Madrido sistema), atskleidžiami šią sistemą reglamentuojančių sutarčių skirtumai bei jų santykis, aptariami esminiai registravimo procedūros ir jos pasekmių bruožai, atskleidžiama tarptautinės prekių ženklų registracijos priklausomybė nuo nacionalinės bei galimybė pereiti iš vienos sistemos į kitą. Darbe tiriami Bendrijos prekių ženklo sistemos veikimo esminiai bruožai, jos santykis su nacionaline bei Madrido sistema, ypatingą dėmesį skiriant pavertimo (angl. – conversion) ir pirmenybės (angl. – seniority) institutų analizei bei su Europos Sąjungos plėtra susijusių nacionalinių ir Bendrijos prekių ženklų konfliktų sprendimo klausimams. Paskutinėje darbo dalyje apibendrinami ir koncentruotai pateikiami registravimo sistemos pasirinkimą lemiantys veiksniai – registravimo kaštai, teritorija, kurioje siekiama ir įmanoma... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is devoted to analyzing and comparing Community, national and international systems of trade mark registration and their interrelation, revealing the substantial opportunities they provide for the proprietors of registered trade marks. First of all, historically the earliest national trade mark registration system is being studied in the thesis following the law of the Republic of Lithuania, distinguishing those issues, regulation of which is substantially different in the other EU member states, e. g. the examination procedure of the applied mark. Further the international system of trade mark registration (the Madrid system) is being analyzed: the distinctions and relation of the treaties regulating this system, the features of registration procedure and its consequences, the international registration dependency on the national one and the possibility of converting and transforming the registration are analyzed. Essential features of the operation of the Community trade mark system, its relation with national and international systems are being analyzed in the thesis; special attention has been paid to conversion and seniority analysis as well as the matters of solving national and Community trade mark conflicts related to the enlargement of European Union. In the last part of the thesis the factors which can determine the choice of a registration system (registration costs, territory in which protection is sought and may be obtained, other important... [to full text]