Diverse public sector organisations are engaged in the contemporary e-government projects, so the significance of new organisational capability for e-government interoperability is increasing. The risks of these projects implementation could be effectively mitigated through the assessment of e-government interoperability, thereto researchers are searching for the relevant tools, and there are already some results of a practical value in leading e-government countries. This work addresses the research problem, how these leading methods applied for the assessment of e-government interoperability can be adopted in the context of countries in earlier stage of e-government development. Based on the analysis of theory on contemporary e-government development models and management methods, an integrated framework for the process of a joined-up government development, and the research instrument for the assessment of perception, significance, and level of practice of dynamic organisational capabilities for e-government interoperability in a particular country were proposed. They were applied in the empirical research that resulted into the modified version of the toolkit for the assessment of e-government interoperability offered by the USA researchers, meeting the requirements of current e-government development process in Lithuania. Finally, the recommendations for integration of the modified version of the toolkit and the proposed research instrument into Lithuanian e-government... [to full text] / Šiuolaikinių e. valdžios projektų įgyvendinimas reikalauja skirtingų viešojo sektoriaus institucijų dalyvavimo, todėl vis labiau akcentuojama naujo organizacijos gebėjimo – e. valdžios sąveikumo – svarba. Siekiant sumažinti minėtų projektų įgyvendinimo rizikas, labai svarbu išmokti matuoti e. valdžios sąveikumą, todėl šioje srityje pirmaujančiose valstybėse mokslininkai jau yra pasiekę tam tikrų praktinę naudą teikiančių rezultatų. Darbe nagrinėjama mokslinė problema, kaip e. valdžios sąveikumo vertinimui naudojami priešakiniai metodai galėtų būti adaptuoti ankstyvosiose e. valdžios plėtros stadijose esančiose valstybėse. Atlikus teorinę e. valdžios plėtros modelių ir naudojamų vadybinių instrumentų analizę, pasiūlytas kompleksinis e. valdžios plėtros proceso modelis, paremtas atitinkamais dinaminiais organizacijos sąveikumo gebėjimais ir jų vertinimu, bei sukurtas e. valdžios sąveikumą sudarančių dinaminių gebėjimų suvokimo, svarbos ir praktikos lygį konkrečioje valstybėje leidžiantis įvertinti tyrimo instrumentarijus. Jų pagrindu atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatais remiantis pasiūlyta modifikuota ir esamo Lietuvos e. valdžios plėtros proceso galimybes atitinkanti JAV mokslininkų sukurto e. valdžios sąveikumo vertinimo įrankio versija. Darbo pabaigoje pateikiamos modifikuotos įrankio versijos ir sukurto tyrimo instrumentarijaus taikymo Lietuvos e. valdžios plėtros procese rekomendacijos, kurių įgyvendinimas įgalintų pereiti nuo dabartinio, į pavienių e. paslaugų... [toliau žr. visą tekstą]

L'alternances de climat est un problème important de la préservation de l'environnement. Ces transformations ont de graves conséquences internationales. Sous de nombreuses preuves scientifiques sur la possible variation du climat global dans les années 80 les problèmes concernant les changements de climat ont commencé pénétrer dans des plans politiques de nombreuses associations. La convention des changements de climat global a été signé par les Nations Unies dans la conférence de Rio de Janeiro en 1992. Son objet principal est de stabiliser la concentration de gaz, qui provoque l'effet de cerre dans l'atmosphère à tel point que l'influence humaine pour l'écosystème entière soit limitée. Pour que la réalisation de cette effet soit plus facile, chaque pays doit attribuer l'information régulièrement (les Raports nationaux) sur sa stratégie et ses instruments et aussi l'annuel inventaire de gaz suscitant l'effet de cerre. Dans les quatrièmes assises à Berlin les pays de cette convention (entre eux les membres de la Communauté économique européenne) ont décidé de négocier d'un protocole les moyens de la réduction d'émission pratiquants à été ratifié en 1997. Ce protocole détermine les charges concrètes de réduction de la pollution pour tout les pays qui l'ont ratifié. En plus, 3 mécanismes ont été prévus d'aprés lesquels les pays peuvent accomplir leurs charges ensemble, c'est à dire, réduir les gaz d'échappement qui causent l'effet de cerre: 1. Le mécanisme d'accomplissement des... [to full text]