Šio darbo tikslas yra išanalizuoti elektroninę komerciją, jos atsiradimo prielaidas, pateikti e-komercijos veiklos organizavimo ypatumus, nustatyti e-komercijos plėtros tendencijas Lietuvoje. Šis darbas padės aiškiau įsivaizduoti, kuriame e-komercijos vystimosi etape esame, kur link einame. Darbe aprašyti ir susisteminti žinomi elektroninės komercijos modeliai ir dalyvių tipai, apibrėžtas e-komercijos procesas ir jo brandos etapai. Kaip ypač perspektyvios išskirtos ir aprašytos mobiliosios technologijos ir jų panaudojimo e-komercijoje galimybės. Atliktas stambiausių Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės produktų lyginamasis tyrimas. Gausiais statistiniais duomenimis iliustruota plėtros dinamika. Palygintas sistemų funkcionalumas, aiškumas vartotojams, įvertintas elektroninių technologijų novatoriškumas, nustatyti dėsningumai, identifikuotos problemos ir pateiktos išvados. Darbo išvadose aptartos elektroninio verslo plėtros problemos ir vystimosi tendencijos. / Main point of this work is to analyse e-commerce, its appearance background, list singularities of e-commerce planning activities and define e-commerce development trend in the Lithuania. This work will help more definitely figure in which development stage we are and where towards we are going. Known e-commerce models and types of members, defined e-commerce processes and its maturity stages are described in this work. Mobile technologies and their usage are abstracted like particularly promising opportunities in e-commerce. Executed comparison analysis of largest Lithuanian banks e-banking products. Expansion dynamic illustrated with large amount of statistic data. Systems functionality, clarity for users, valued e-technologies novelty was compared. Designated consistent, identified problems and formed conclusions. In work conclusion e-business expansion problems and development trends are discussed.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros galimybes Tauragės rajone. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuomonę apie specializuotų odontologinių paslaugų poreikį bei bendrosios praktikos gydytojų odontologų požiūrį į specializuotų odontologinų paslaugų plėtros galimybes Tauragės rajone; suformuluoti specializuotų odontologinių paslaugų plėtros Tauragės rajone rekomendacijas. / The opportunities for development of specialized dental care services in Tauragė district is a novel and practice-oriented issue. The necessity for management of such services is an integral part of public health management. Collaboration in health care system for favorable development of opportunities is a key task for policy-makers, health professionals, and patients themselves. In order to define patients' and dentists' needs, attitudes, and perspectives it is relevant to substantiate the opportunities for development of dental care services both scientifically and practically. Aim of the study: to assess the opportunities for development of specialized dental care services in Tauragė district. Objectives: to evaluate Tauragė district residents' views on the need for specialized dental care services; to evaluate general practice dentists' views on opportunities for development of specialized dental care services in Tauragė district; to formulate the recommendations for the development of specialized dental care services in Tauragė district. Methods. The questionnaire-based study was a survey of 290 residents of Tauragė district who visited a dentist in Tauragė district during the study period. The data analysis was quantitative using statistical data processing software "SPSS 17.0 for Windows". The indicators were described by means (for continuous variables) and percentages (for dichotomous variables). Statistical hypotheses were tested using chi square test, Spearman... [to full text]

Upių ūkinę veiklą, pvz. hidroenergetiką, galima tam tikromis sąlygomis plėtoti saugomas teritorijas (pavyzdžiui, ekologinio tinklo NATURA 2000). Šios direktyvos 6 straipsnis 2001 m. buvo perkeltas į Saugomų teritorijų įstatymą, tačiau praktinis jo nuostatų taikymas išliko apribotas, ypač šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Tam, kad reikalavimas dėl planų ir projektų vertinimo veiktų sklandžiai Lietuvoje, priimti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Teritorijų planavimo įstatymas. Tam leidžiama atlikti veiklos poveikių aplinkai vertinimą. Visos didelės ir didesnės upės (Nemunas, Neris, Merkys, Minija ir kt.) yra uždraustos ištisai planuoti ir statyti užtvankas. Draudimo teisinis pagrindas – ES aplinkosaugos direktyvos, rekomendacijos (Berno, HELCOM, IBSFC), kurias Lietuva pasirašė. Nemune, Neryje ir kitose upėse yra ruožų, kuriuose nėra nė vieno draustinio (remiantis Saugomų teritorijų įstatymu) ir kurie yra techniškai tinkami užtvankoms ir hidroelektrinėms statyti, tačiau remiantis Lietuvos pasirašytomis ES aplinkosaugos direktyvomis ir rekomendacijomis (Berno, HELCOM, IBSFC), yra uždrausta planuoti ir statyti užtvankas. Siekiant bent dalinai atkurti pažeistą dinaminę pusiausvyrą ir ekologinį upių vientisumą rekomenduojama, HE kur yra galimybė, bei būtinybė įrengti žuvitakius bei gamtosauginio debito praleidimo priemones. Įrengimą derinti su migracinių koridorių atvėrimo eiliškumu bei svarba. ES Bendrosios Vandens Politikos direktyvos (BVPD) (2000/... [toliau žr. visą tekstą] / The proceeding of rivers for example: water-power can be expanded or lifted and it’s possible to do the assessment of influence for environment. All rivers (bigger) are banned for planning and building weirs. The basis of insurance are: EU directive of environment, guidelines which Lithuania signed on. There are sectors in the rivers of Nemunas or Neris where is no reserve at all and they are suitable for building weirs and hydroelectric. Trying to restore the affected dynamic balance and the ecological integrity is recommended to equip fish-ladder. The equipment should be regulated with priority and importance of passages priority too. The implementation of WFD is given to keep and to encourage the use of water power and to improve ecological conditions of water fields. The directive of the EU (2000/60/EC): to build the new hydroelectric is allowed if there are some problems such as: output of electric power, protection from the flood, navigation, water supply. Hydroelectric plants should be adjusted to a natural river run off. Suitable places might be those, which have no objections to recent acts. Inappropriate rivers are those which are in protected territory.

Baigiamajame magistriniame darbe nagrinėjamos internetinės paslaugos, jų įvairovė, savybės, teikimo technologijos ir ypatumai. Darbe internetinės paslaugos suskirstytos į dalis: e. verslo ir m. verslo teikiamos paslaugos, viešosios e. valdžios teikiamos paslaugos, interneto, skaitmeninės televizijos ir internetinės telefonijos paslaugos. Sudarytas teorinis internetinių paslaugų plėtros modelis, kuriame įvardijami pagrindiniai veiksniai, skatinantys e. paslaugų pasiūlą ir paklausą. Remiantis įvairių institucijų antriniais šaltiniais ir anketine apklausa, įvertinama dabartinė internetinių paslaugų sektoriaus situacija Lietuvoje, palyginami pagrindiniai rodikliai su Europos Sąjungos vidurkiu. Atlikus duomenų analizę, nustatomi internetinių paslaugų plėtros Lietuvoje privalumai, silpnybės, galimybės ir grėsmės, pateikiamos galimos įmonių ar valstybės institucijų rengiamų e. paslaugų plėtros projektų ir programų kryptys. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius internetinių paslaugų plėtros Lietuvoje aspektus, pateikiamos baigiamojo magistrinio darbo išvados ir siūlymai. / Internet services, their features, peculiarity and technologies used to ensure these services are analyzed in this postgraduate final work. Internet services are grouped to: services of e. business, m. business, e. government, internet and digital television, internet telephony. Theoretical internet services development model is created, where the main factors stimulating e. services supply and demand are defined. The assessment is made of internet services situation in Lithuania in accordance with different institutions secondary sources and questionnaire. The main indexes are compared to Europe Union average indexes. The data is analyzed and the advantages, weaknesses, opportunities and threats of internet services development in Lithuania are identified, possible enterprises and government institutions e. services development project’s directions are introduced. Conclusions and suggestions are made according analyses of theoretical and practical internet services development in Lithuania aspects.

Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Klaipėdos miesto istorinio centro prieigų erdvinės struktūros ir kompozicijos tobulinimo principai. Pagrindinis darbo tikslas – teritorijos, esančios šalia transporto mazgo ir geležinkelio linijos, potencialo išryškinimas miesto kontekste bei artikuliuotos urbanistinės struktūros sukūrimas. Identifikuojami vertingi ir nevertingi miesto plano struktūros elementai, jų poveikis nagrinėjamai teritorijai. Sprendžiamos susisiekimo, erdvinio karkaso formavimo problemos. Vykdoma naujų traukos objektų paieška. Remiantis atlikta urbanistine analize, pasaulinių analogų tyrimu, pateikiamas galimas plėtros modelis. Akcentuojant transporto mazgą, geležinkelio liniją, upės pakrantę ir svarbiausias trasas, kompozicinėmis priemonėmis pateikiama teritorijos urbanistinė koncepcija ir detalizuojamo komplekso architektūrinė išraiška. Siūlomas naujas visuomeninis miesto traukos centras – stočių terminalas, – kuris diktuoja teritorijos užstatymo paskirtį, susisiekimo ir viešųjų erdvių organizavimo galimybes. Detalizuojamas urbanistinis-architektūrinis akcentas – stočių terminalas. Baigiamojo darbo rezultatas - nauja nagrinėjamos teritorijos urbanistinės struktūros, įprasminančios Klaipėdos miesto istorinio centro prieigas, koncepcija. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / The thesis examines the accesses of historical center of Klaipeda city, its spatial structure and development of the new principles of composition. The main aim of the work is to articulate the urban structure of the territory situated near the transport hub, railway lines and to highlight its potential of urban context in Klaipėda‘s city.Identifying useful and lightweight structural elements of the urban plan and its impact on the site, forming spatial structure and transportation problems, ongoing search for new attractions highlights the possibilities of concept. The possible development model derives from the urban analysis and the global analogue of the investigation. The concept, its composite means of urban areas and the architectural idea is based on the main elements such as transport hub, the railway lines, river coastline and the main roads. The proposed new civic center of gravity - the station terminal - applies opportunities to organize the use of the transportation and public spaces in the territory. The urban-architectural accent - the station terminal - is detailed. Final result is a concept of a new urban structure of the site, which represents the access to Klaipeda city's historical center in the new point of wiev. In the end the conclusions and recommendations.

Tyrimo objektas - Lietuvos kaimiškosios savivaldybės. Tyrimo dalykas – kaimiškų savivaldybių socialinis - ekonominis vystymasis. Darbo tikslas – suformuoti periferinių regionų struktūrinių pokyčių valdymo principus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietovių vystymosi specifiką ir periferiškumo problemas teoriniu aspektu. 2. Parengti periferiškumo vertinimo metodiką pritaikant ją praktiškai. 3. Ištirti Lietuvos struktūrinius pokyčius ir jų valdymo specifiką. 4. Parengti periferinių savivaldybių struktūrinių pokyčių valdymo modelį. Tyrimo metodai: lyginamosios analizės, loginės analizės ir sintezės, duomenų sisteminimo ir statistinių duomenų analizės, palyginamosios analizės, grafinio vaizdavimo ir modeliavimo metodai, taip pat kiekybinių rodiklių analizei taikomas koreliacijos metodas. Lietuvos savivaldybių pasiskirstymas pagal periferiškumo lygį pateiktas naudojant GIS kompiuterinę programą. / Research object - rural municipalities of Lithuania. Research subject - social – economical development of rural municipalities. Research aim - to compose the possibilities for peripheral areas structural changes management. Objectives: 1. To analyze specific of areas development and periphery in the theoretical aspects. 2. To compose methodic of peripherality evaluation and adapt it in practice. 3. To analyze specific of Lithuanian structural changes and their management. 4. To compose a structural changes management model of peripheral municipalities. Research methods: comparative, logical analysis and synthesis, analysis of both: data systematizing and statistical data, graphical depiction and modeling, correlation.

Baigiamajame magistro darbe „Keramikos pramonės internetinio marketingo plėtros modelis“ analizuojamos keramikos pramonės internetinio marketingo modelio tobulinimo galimybės, teoriniai internetinio marketingo modeliai, įvertinamos internetinio marketingo komunikacijos priemonės, jų privalumai ir trūkumai, remiantis Lietuvos ir užsienio IMM žvalgomaisiais tyrimais sukuriamas keramikos pramonės internetinio marketingo plėtros modelis. Pirmoje teorinėje dalyje analizuojama informacinių technologijų plėtra, įtaka verslui. Analizuojami el. verslo modeliai, internetinio marketingo komunikacijos priemonės, internetinio marketingo principai. Atlikta antrinių šaltinių analizė įrodo internetinio marketingo svarbą verslui ir palankias plėtros perspektyvas. Antroje dalyje analizuojama Lietuvos keramikos pramonės padėtis, atliekama Lietuvos ir užsienio keramikos pramonės įmonių IMM analizė. Tyrimų rezultatai parodo, kad užsienio įmonių internetinis marketingas yra pažangesnis negu Lietuvos įmonių. Užsienio modeliai nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad yra didesnis internetinio marketingo komunikacijų skaičius ir platesnė įgyvendinimo formų įvairovė. Trečioje dalyje, remiantis žvalgomojo tyrimo rezultatais, formuluojamas Lietuvos keramikos pramonės internetinio marketingo plėtros modelis, nustatomi internetinio marketingo komunikacijų ir IMM efektyvumo kriterijai. Siūlomas keramikos pramonės internetinio marketingo plėtros modelis, kuris turėtų pagerinti internetinio marketingo veiklą įmonėse... [toliau žr. visą tekstą] / In degree work „Model of development of internet – marketing in a ceramic industry“ ways of perfection of model of Internet - marketing to a ceramic industry, theoreticals models of Internet - marketing are analyzed, ways of communication in Internet - marketing, their advantages and the lacks are estimated, the executed analysis Lithuanian and foreign models of Internet - marketing allows to formulate model of development of Internet - marketing in a ceramic industry. In the first part development of information technologies, their influence on business are analyzed. It is analyzed electronic models of business, ways of communication in Internet - marketing, principles of Internet - marketing. The executed analysis of the secondary data proves importance of Internet - marketing for business and positive prospects of development. In the second part position of the Lithuanian ceramic industry is analyzed, to be made the analysis of model of Internet - marketing in the Lithuanian and foreign firms. Results of research show, that the model of Internet - marketing in foreign firms is more advanced than in the Lithuanian firms. Foreign models from Lithuanian differ that they use wider quantity of ways of communication in Internet - marketing, and also use more ways of realization of these ways. In the third part, being based on the lead researches, the model of development of Internet - marketing in the Lithuanian ceramic industry is formulated, criteria of efficiency of... [to full text]

Magistro darbo „Šalies subalansuotos plėtros vertinimas“ tikslas – įvertinti Lietuvos plėtros subalansuotumą bei padarytą pažangą šioje srityje 1999–2003 m., taikant skirtingus vertinimo metodus bei remiantis gautais rezultatais atskleisti taikytų metodų tinkamumą šalies plėtros subalansuotumui vertinti. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama subalansuotos plėtros koncepcijos raida bei šiandieninė subalansuotos plėtros įgyvendinimo situacija Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiama subalansuotos plėtros rodiklių samprata, analizuojami skirtingų tarptautinių organizacijų naudojami bei Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pateiktas rodiklių rinkiniai bei jiems taikomi atrankos kriterijai. Nagrinėjami agreguoti rodikliai, naudojami subalansuotai plėtrai vertinti, bei rodiklių sisteminimo modeliai, išryškinamos jų stipriosios ir silpnosios savybės bei praktinis taikymo tinkamumas. Trečioje dalyje analizuojamas pasirinktas rodiklių rinkinys, Lietuvos plėtros subalansuotumui bei daromai pažangai šioje srityje vertinti. Taikant Gyvenimo kokybės indekso, Subalansuotumo barometro ir Subalansuotumo kompaso metodus, įvertinta Lietuvos plėtros subalansuotumo būklė 1999–2003 metų laikotarpiu, atlikta rezultatų prognozė 2005 metams. Tyrimo rezultate patvirtinama, kad visi taikyti metodai, subalansuotai plėtrai vertinti, yra tobulintini, gauti rezultatai yra subjektyvūs ir ginčytini, todėl tinkamiausio vertinimo būdo paieškos turi būti tęsiamos. / A purpose of this Master thesis „The valuation of country’s sustainable development“ is to evaluate a sustainable development of Lithuania and it‘s progress in 1999–2003rd, using different evaluation methods; moreover to reveal a usability of these methods using the obtained results for estimation of the sustainable development of the country.An evolution of sustainable development and Lithuania’s present–day situation of sustainable development realization are presented in the first part of this work. A conception of sustainable development indicators, analysed sets of indicators which are used in different international organizations and produced in Lithuania’s national strategy of sustainable development and also criteria of selection applied to these indicators are presented in the second part of this work. The aggregate indices which are used for estimation of sustainable development, and frameworks of indicators systematisation are investigate; their strengths and weaknesses are presented as well as practical usability of an application. Selected set of indicators is analysed (which is used for estimation of Lithuania’s sustainable development and for a progress which is done in this sphere) in the third part of this work. It is also appraised a condition of Lithuania’s sustainable development in 1999–2003rd, in a process of Quality of life index, Barometer of sustainability and Compass of sustainability methods usage is presented; a prognosis of results for 200... [to full text]