Darbe analizuojami e. valdžios projektai, jų rengimo etapai, e. valdžios projektų savybės, specifika, e. valdžios projektų modeliai. Darbo tikslas: išnagrinėti e. valdžios projektų specifiką, rengimo metodiką; aprašyti būtinus bei galimus e. valdžios projektų diegimo etapus, remiantis sėkmingais ir nesėkmingais jau įvykdytais e. valdžios projektais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; išnagrinėti teorinį projekto modelį, jį pritaikyti e. valdžios projektams. Darbo objektas: e. valdžios projektai, e. valdžios projektų diegimui reikalingi etapai, e. valdžios projektų valdymo metodika. / The objectives of the work is to explore the specifics of e-government projects, methods of arrangement, manner of records and potential stages of e-government project implementation, on the ground of already implemented successful or unsuccessful e-government projects in Lithuania and abroad; to look at the theoretical model, apply it for e-government projects. The target is: e-government projects, necessary stages of e-government projects, management methodology of e-government projects.

Magistro darbe nagrinėjamos Lietuvos universitetų žiniatinkliuose teikiamos elektroninės viešosios paslaugos, apžvelgiama jų teikimo situacija, plėtros tendencijos. Darbe, naudojant empirinius (analizė, palyginimas, apibendrinimas) socialinių tyrimų metodus, analizuojamos elektroninių viešųjų paslaugų atsiradimo ir vystymosi tendencijos, jų plėtra. Elektroninės viešosios paslaugos, jų teikimas šiuolaikinėje visuomenėje yra neatskiriama švietimo sistemos dalis. / Electronics public services, provided in the networks of Lithuanian universities are analysed in the Master’s degree work; the situation of availability of public e-services as well as the tendencies for development are reviewed. Public electronic services, their provision for the contemporary society is very important phenomenon in the educational system as well.

Magistrinio darbo objektas – Lietuvos savivaldybių ryšiai su visuomene internete. Valstybei įgyvendinant elektroninės valdžios koncepciją, kuriant elektroninę demokratiją, institucijoms pagrindiniu komunikacijos kanalu tarp visuomenės ir valdžios tampa oficialus institucijos tinklapis internete. Jis turi ne tik sistemingai pateikti informaciją, teikti įvairias viešąsias paslaugas internetu, bet kurti ryšius su visuomene internete. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti Lietuvos respublikos elektroninės valdžios koncepciją, kuri panaudoja informacines technologijas interaktyviai komunikacijai tarp valdžios ir piliečių internete kurti. Palyginti ją su dabartine elektroninės valdžios situacija šalyje. Surasti savivaldas reguliuojančius įstatymus ir jų straipsnius, kurie nurodo savivaldybės funkcijas susijusias su ryšiais su visuomene. Pateikti ryšių su visuomene teoriją, tikslus, sąvokas, uždavinius, kurie tinka savivaldybių institucijoms. Išnagrinėti savivaldybių ryšių su visuomene specifines funkcijas, kurios įgyvendinamos pasitelkiant institucijos tinklapius. Išnagrinėti savivaldybių tinklapius reglamentuojančius dokumentus ir jų pagrindu atlikti tyrimą, kuris parodytų tinklapių atitikimą nustatytiems reikalavimams. Magistrinio darbo tiriamojoje dalyje nustatyta, kad didesnė dalis savivaldybių tinklapių neatitinka nustatytų reikalavimų. Apibrėžtose strategijose nepasiekti tikslai. Savivaldybių tinklapiai labai skirtingi, savivaldybių interneto puslapiai neturi bendro... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master work is public relations of municipalities of Lithuania. While the state is implementing the conception of e-government and creating e-democracy, the main channel between society and government for institutions is becoming an official website of a particular institution. Not only does it have to systematically deliver information and supply various public services via internet but it also has to create relations online. This work analyzes the concept of e-government of Lithuanian Republic, which uses information technologies for creating interactive communications between government and citizens online. In this work current situation of e-government has been determined and various municipalities-regulating laws and particles as well as other documents which describe the functions of municipalities and are connected with public relations have been found. Herein the functions of public relations of municipalities which are implemented by using websites of these institutions are described. The documents that regulate websites of municipalities have been found and used as a basis for the research of this work. Also it has been assessed how the websites suit the regulations mentioned. In the investigative part of this master work it has been defined that the majority of websites do not suit the raised requirements. The goals in the defined strategies have not been accomplished. The websites of municipalities vary a lot: they are of different technologic... [to full text]

Informacinių technologijų pasiekimų pritaikymas valstybės valdymui atveria naujas didžiules galimybes gyventojų bendradarbiavimui su valdžios institucijomis, skaidresniam valdymui, aiškesniam sprendimų priėmimui. Jis sudaro gyventojui visiškai naujas galimybes bendrauti ir dirbti su viešojo administravimo institucijomis sau patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Kai paslaugos pradėtos perkelti į elektroninę erdvę, iškilo svarbus klausimas: kaip atpažinti asmenį prieš suteikiant jam informaciją? Prieš pateikiant duomenis informacijos tiekėjas turi įsitikinti, kad perduoda duomenis būtent tam asmeniui, kuris padarė užklausą. Atitinkamai užklausą padaręs asmuo turi autentifikuoti save, arba kitaip sakant įrodyti savo tapatybę. E-valdžios koncepcijoje taip pat buvo planuota sukurti asmens identifikavimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus. Ji turėtų neklystamai identifikuoti asmenį ir informacinių technologijų pagalba bendrauti su viešojo administravimo institucijomis. Darbo tikslas – įvertinti galimus ir perspektyvius asmens identifikavimo būdus; išanalizuoti jų patikimumo, saugumo ir sąveikumo aspektus; pateikti numatomų priemonių rekomendacijas. Uždaviniai: 1. išnagrinėti esamus bei alternatyvius asmens identifikavimo elektroninėje erdvėje būdus; 2. apžvelgti naujausių technologijų siūlomus asmens identifikavimo būdus; 3. išanalizuoti geriausius asmens identifikavimo pavyzdžius Europos Sąjungoje bei kitose užsienio šalyse; 4. atlikus tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Adaptation of information technologies to the country’s administration opens up new opportunities for residents’ cooperation with the governmental institutions, for more transparent administration and clearer decision-making process. It also presents new possibilities for a citizen to communicate and work with public administration institutions on convenient time, place and ways. When some services were moved to electronic space, an important question was raised: how to recognise people before any information was presented to them? Information supplier has to make sure he was transferring requested information to the person who had placed the request. Also, the person, who placed the request, has to identify himself or to prove his identity. The identification system meeting the requirements of the European Union was also planned to be created while drafting the concept of e-government. This system should infallibly identify a person and communicate with public administration institution with the help of information technologies. The aim of the paper – is to evaluate possible and promising person identification ways; to analyse the aspects of their reliability, safety and interaction; and to supply recommendations of anticipatory measures. Objectives: 1. to discuss current and alternative ways to identify a person in electronic space; 2. to review identification solutions presented by the newest information technologies; 3. to analyse the best examples of person... [to full text]

Pastaruoju metu e.valdžia tampa vis dažnesnis diskusijų objektas tiek buitiniu, tiek ir aukščiausiu teoriniu lygiu visame pasaulyje. Beveik visos pasaulio valstybės vysto e.valdžios iniciatyvas, eEuropos 2005 Veiksmų Plane e.valdžia išskiriama kaip viena pagrindinių prioritetinių krypčių. Ir nors pats e.valdžios fenomenas palyginti nesenas, tačiau jo skvarba tampa kiekvienos šalies socialine būtinybe. Dabartinės valdžios teisinio reguliavimo pagrindai iš esmės kinta dėl naujų valstybės ir visuomenės sąlygų bei poreikių. Nesunku pastebėti, kad šiandien radikaliai keičiasi valstybinio valdymo funkcijos, būdai bei jų įgyvendinimo priemonės. Visuotinai pripažinta, kad e.valdžios įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo teisinio reguliavimo aplinkos. Valstybės turi nustatyti e.valdžios teisinio reglamentavimo rėmus, geriausiai atitinkančius jų visuomeninius poreikius, kadangi tik tinkama teisinė aplinka gali paskatinti e.valdžios procesų vystymasi. Kyla daugybė teisinių problemų, kurių sureguliavimui tiek mokslininkai, tiek įstatymų leidėjai ieško geriausių sprendimo būdų. / Recent developments of e-governance initiatives and processes are highly dependant on a proper legal environment of e-governance. The author of the thesis provides an overview of different legal framework initiatives for e-governance and identifies the advantages and disadvantages of them. The second part of the thesis is devoted to different regulatory theoretical approaches of e-governance expanding gradually around the world. First one concentrates on the developing separate laws and regulations covering individual questions pertaining to e-governance. Holistic framework identifies and addresses all relevant issues impacting e-Governance development under a single principal law or regulation. This part also includes an analysis of the alternative and maybe co-existence regulatory ways for e-governance – principle based model and self-regulation. Which model will work better will depend on the purpose of the regulation and on the specific circumstances. The third part gives real life examples introducing with the Austrian E-government Act and the USA 2002 E-government Act. Although the acts develop different e-governance legal regulatory concepts, several common features are identified – main e-governance principals, public-private partnership, establishing the responsible institutions, penal provisions. Finally current e-government situation of the Republic of Lithuania is examined. The legal environment of e-governance in Lithuania is still in transitional phase and... [to full text]

Baigiamajame magistriniame darbe nagrinėjamos internetinės paslaugos, jų įvairovė, savybės, teikimo technologijos ir ypatumai. Darbe internetinės paslaugos suskirstytos į dalis: e. verslo ir m. verslo teikiamos paslaugos, viešosios e. valdžios teikiamos paslaugos, interneto, skaitmeninės televizijos ir internetinės telefonijos paslaugos. Sudarytas teorinis internetinių paslaugų plėtros modelis, kuriame įvardijami pagrindiniai veiksniai, skatinantys e. paslaugų pasiūlą ir paklausą. Remiantis įvairių institucijų antriniais šaltiniais ir anketine apklausa, įvertinama dabartinė internetinių paslaugų sektoriaus situacija Lietuvoje, palyginami pagrindiniai rodikliai su Europos Sąjungos vidurkiu. Atlikus duomenų analizę, nustatomi internetinių paslaugų plėtros Lietuvoje privalumai, silpnybės, galimybės ir grėsmės, pateikiamos galimos įmonių ar valstybės institucijų rengiamų e. paslaugų plėtros projektų ir programų kryptys. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius internetinių paslaugų plėtros Lietuvoje aspektus, pateikiamos baigiamojo magistrinio darbo išvados ir siūlymai. / Internet services, their features, peculiarity and technologies used to ensure these services are analyzed in this postgraduate final work. Internet services are grouped to: services of e. business, m. business, e. government, internet and digital television, internet telephony. Theoretical internet services development model is created, where the main factors stimulating e. services supply and demand are defined. The assessment is made of internet services situation in Lithuania in accordance with different institutions secondary sources and questionnaire. The main indexes are compared to Europe Union average indexes. The data is analyzed and the advantages, weaknesses, opportunities and threats of internet services development in Lithuania are identified, possible enterprises and government institutions e. services development project’s directions are introduced. Conclusions and suggestions are made according analyses of theoretical and practical internet services development in Lithuania aspects.

Lietuvoje per palyginti trumpą laiką informacinės visuomenės plėtros, e. valdžios diegimo ir informacinių technologijų taikymo srityje įvyko ženklių pokyčių, tačiau pagal šiuos rodiklius Lietuva vis dar atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Darbe teigiama, kad e. valdžios diegimo procesai šiandien gali vykti operatyviau ir efektyviau, todėl būtina ieškoti e. valdžios paslaugų plėtros didinimo būdų. Šio tikslo siekiama atliekant teorinę e. valdžios paslaugų piliečiams plėtros problemų analizę bei vertinant įvykdyto „E. valdžios paslaugų piliečiams plėtros Lietuvos regionuose“ tyrimo rezultatus. Nustatyta, kad e. valdžios paslaugų plėtra yra ribojama tam tikrų problemų. Analizės metu identifikuotos 26 problemos, kurios buvo nuosekliai patalpintos loginėje – grafinėje schemoje ir sudarytas realios dabarties e. valdžios paslaugų problemų medį. Darbe taikomi apribojimų teorijos principai. Remiantis apribojimų teorija, nustatytas efektyviausias e. valdžios paslaugų piliečiams plėtros didinimo būdas, kuris nurodo, kad pirmiausia, visas pastangas reikia sutelkti sprendžiant e. valdžios paslaugų problemų medžio nustatytas šaknines problemas. Analizės metu nustatytos šios šakninės problemos: neišnaudotos socialinio marketingo galimybės ir augantis viešojo administravimo sistemos modernizavimo poreikis. / The impementation of e-Government services system for citizens in Lithuania during past years has achieved solid positive changes, although they are not sufficient for a competitive, knowledge and information based society oriented modern state. Today e-Government implementation processes may proceed more effectively, therefore it is necessary to search for methods to increase the development of e-Government services. This final work is a research study based on the Theory of Constraints, and it analyses the increase of development in Lithuania of e-Government services for citizens. During the proceeding of analysis there were determined the following features: the purpose of the system of e-Government services, its achievement measurement indicators, as well as main problems of system’s throughput constraints, cause and result relationships. The Current Reality Problem Tree of e-Government services development was formed. With its help these core problems were identified: insufficient modernization of public segment and unexploited possibilities of social marketing. Referring to the Theory of Constraints, in order to increase the system throughput of e-Government services we need to focus all efforts on solving the core problems stated in the problem tree of e-Government services’ system.

Temos aktualumas ir mokslinė problema. Elektroninės valdžios raidos tendencijos, jų svarba valdžios įstaigų veiklos efektyvumui ir visuomeninių lūkesčių įgyvendinimui didinti bei demokratijai plėtoti yra neabejotina (Millard, J., 2003). Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas (Designing E-Government, 2002). Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkėnaitė, N., 2006), pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005) Iki šiol diskutuojama (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševičienė, V., 2006), kuris elektroninės valdžios bruožas yra svarbiausias, ir pateikta nemažai elektroninės valdžios sąvokų aiškinimų bei jos esmės vertinimų. Daugumoje diskusijų (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006; Buckley, J., 2003; Burn, J., Robins, G., 2003) pripažįstama, jog esminiai elektroninės valdžios įgyvendinimo principai paremti šiuolaikinių informacinių technologijų taikymu, sukuriant naujus būdus ir galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / Topic relevance and the scientific issue. Development trends of electronic government, their importance for the efficiency of state institutions and for increasing the implementation of public expectations as well as for the development of democracy is undoubted (Millard J., 2003). Electronic government is commonly perceived as the prolongation of state government in electronic space, manifesting itself as realization of state functions, improvement of organizational changes while applying information technologies (Designing E-Government, 2002). Electronic government is one of the ways to modernize state government, to carry out the state reform, while adjusting to the requirements of the knowledge society (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkenaitė, N., 2006), to improve the quality of the relation between the public and the government (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Due to the above mentioned reasons electronic government is able to and has to become one of the effective elements and priorities to the implementation of strategic governance of the state (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005). Discussions keep going on (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševicienė, V., 2006) about which of the electronic government features is the most important. There has been a number of concept interpretations of electronic government and constructions of its essence. It is admitted in most discussions (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006... [to full text]

Theses deal with opportunities of e-government, possible changes in the society after implementation of e-government projects, provision of high level electronic public services (EPS) which are recommended by the EU program documents. They also analyse supply and demand of e-government services in the society, level of society satisfaction by e-government services, influence of e-government to the sphere of rapidly developing and improving technologies. Theses present and analyse samples of e-government services of foreign countries which enable to assess shortcomings of services, future perspectives of other countries. Theses analyse e-government situation in Lithuania.