Pastaruoju metu e.valdžia tampa vis dažnesnis diskusijų objektas tiek buitiniu, tiek ir aukščiausiu teoriniu lygiu visame pasaulyje. Beveik visos pasaulio valstybės vysto e.valdžios iniciatyvas, eEuropos 2005 Veiksmų Plane e.valdžia išskiriama kaip viena pagrindinių prioritetinių krypčių. Ir nors pats e.valdžios fenomenas palyginti nesenas, tačiau jo skvarba tampa kiekvienos šalies socialine būtinybe. Dabartinės valdžios teisinio reguliavimo pagrindai iš esmės kinta dėl naujų valstybės ir visuomenės sąlygų bei poreikių. Nesunku pastebėti, kad šiandien radikaliai keičiasi valstybinio valdymo funkcijos, būdai bei jų įgyvendinimo priemonės. Visuotinai pripažinta, kad e.valdžios įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo teisinio reguliavimo aplinkos. Valstybės turi nustatyti e.valdžios teisinio reglamentavimo rėmus, geriausiai atitinkančius jų visuomeninius poreikius, kadangi tik tinkama teisinė aplinka gali paskatinti e.valdžios procesų vystymasi. Kyla daugybė teisinių problemų, kurių sureguliavimui tiek mokslininkai, tiek įstatymų leidėjai ieško geriausių sprendimo būdų. / Recent developments of e-governance initiatives and processes are highly dependant on a proper legal environment of e-governance. The author of the thesis provides an overview of different legal framework initiatives for e-governance and identifies the advantages and disadvantages of them. The second part of the thesis is devoted to different regulatory theoretical approaches of e-governance expanding gradually around the world. First one concentrates on the developing separate laws and regulations covering individual questions pertaining to e-governance. Holistic framework identifies and addresses all relevant issues impacting e-Governance development under a single principal law or regulation. This part also includes an analysis of the alternative and maybe co-existence regulatory ways for e-governance – principle based model and self-regulation. Which model will work better will depend on the purpose of the regulation and on the specific circumstances. The third part gives real life examples introducing with the Austrian E-government Act and the USA 2002 E-government Act. Although the acts develop different e-governance legal regulatory concepts, several common features are identified – main e-governance principals, public-private partnership, establishing the responsible institutions, penal provisions. Finally current e-government situation of the Republic of Lithuania is examined. The legal environment of e-governance in Lithuania is still in transitional phase and... [to full text]