Les analyses rhétorique et pragmatique linguistique des échanges dans les six pièces principales de Bernard-Marie Koltès permettent d’observer le fonctionnement des dialogues définis par le dramaturge comme l’ostentation d’une dynamique argumentative. Loin d’être des argumentations « éthiquement » circonscrites, ces dialogues s’avèrent truffés de dysfonctionnements et revêtent l’allure d’échanges sophistiques et de manipulations oratoires. Le dramaturge déjoue les catégories et normes discursives et met en place des argumentations singulières qui participent des effets de langage et du style koltésiens et constituent un véhicule de l’esthétique du dramaturge et de sa vision du monde et de l’homme. La lecture des dysfonctionnements permet d’appréhender l’œuvre en tant que produit artistique reflétant les rapports de l’auteur à la scène et au réel. La parole koltésienne est cette parole contestataire élevée pour dénoncer l’illusion et la facticité qui gouvernent aussi bien les relations manipulatrices de l’homme à l’Autre que le processus de réception de l’œuvre dramatique. / The rhetorical analysis as well as the linguistic pragmatics of the interactive mode of conversation in the six main pieces of Bernard-Marie Koltes show the functionality of the dialogues defined by the playwright as a dynamic argumentation. Far from being ethical argumentations, these dialogues seem to be filled with fallacies and they embody sophistic exchange of appearances and oratory manipulations. The playwright thwarts discursive norms and puts in place peculiar argumentations that provoke linguistical effects and create koltesian’s stylus. Theses argumentations constitute an aesthetical medium of the author’s world and human concept. The fallacies interpretation allows to grasp Koltes’ work as an artistic product revealing his relation to the world and to the theater. The koltesian diction is a rebellious speech denouncing the illusion as well as the artificiality which governs the complicated apparatus of human relationships and the way of understanding the drama work.

The object of the thesis – the communicates of TV commercials. The objective of the research – based on the speech act theory, to analyze micro acts (linguistic act sub-units of smaller scale) involved in TV commercials broadcast in Lithuania, their intentions (functions), and to reveal specifics of linguistic structure expression, and its interaction with image and sound. TV commercials have never been analyzed based on the speech act theory before. Moreover, linguistic act classification has been applied to TV commercials for the first time ever. There is examined the structure of advertising macro act, developed typology of micro acts. Detailed classification of micro acts highlights intentions of sayings of broadcast television commercials. The intentions convey the intents of message sender (addresser). It’s noticed that image and / or sound can convey particular intentions, which consist with intentions of linguistic acts or complement them. Expression of the linguistic relation between addresser and addressee is actual for analysis of linguistic acts of broadcast TV commercials. It depends on the objective group of the consumers. The research of micro acts of broadcast TV commercials realizing that speech act theory encompassed by pragmatic linguistics can be purposefully used for analysis of TV commercials. / Disertacijos tiriamasis objektas – transliuojamųjų televizijos reklamų komunikatai. Tyrimo tikslas – remiantis kalbinių aktų teorija, išanalizuoti Lietuvoje transliuotų televizijos reklamų komunikatų mikroaktus (smulkesnes kalbinių aktų atmainas), jų intencijas (funkcijas), atskleisti kalbinės struktūros raiškos specifiką bei sąveiką su vaizdu ir garsu. Iki šiol transliuojamosios televizijos reklamos nebuvo analizuotos remiantis kalbinių aktų teorija, be to, pirmą kartą joms tirti pritaikyta kalbinių aktų klasifikacija. Disertacijoje nagrinėjama transliuojamųjų televizijos reklamos makroakto struktūra, sukuriama atitinkama mikroaktų tipologija. Smulkus mikroaktų skirstymas išryškina transliuojamųjų televizijos reklamų pasakymų intencijas, kuriomis perteikiami reklaminio pranešimo siuntėjo (adresanto) ketinimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reklamos vaizdu ir / ar garsu taip pat galima perteikti tam tikras intencijas, kurios sutampa su kalbinių aktų intencijomis ar jas papildo. Transliuojamųjų televizijos reklamų kalbinių aktų analizei aktuali adresanto ir adresato kalbinė raiška, kuri priklauso nuo to, į kurią tikslinę vartotojų grupę kreipiamasi. Atliktas transliuojamųjų televizijos reklamų mikroaktų tyrimas atskleidžia, kad pragmatinės lingvistikos kalbinių aktų teorija gali būti tikslingai taikoma analizuojant televizijos reklamas.