Jaunas žmogus augdamas susiduria su įrairiausiomis bendravimo problemomis, kurios trukdo sėkmingai socializacijai. Bendravimo meno vaikai mokosi šeimoje, tačiau mokykla- antroji vaiko bendruomenė po šeimos, kurioje jis socializuojasi, įgauna tam tikrų elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniaisiais įgūdžių. Siekti šiltų pedagogo ir mokinio tarpasmeninių santykių vis sunkiau net ir tobulėjančiose ugdymo institucijose. Mokykloje, kaip ir kitose įstaigose, kur telkiasi įvairaus amžiaus, patirties, požiūrių žmonės, neapsieinama be konfliktų. Pedagoginiai konfliktai tarp mokinių ir mokytojų dažniausia prasideda tuomet, kai mokiniai ”įžengia“ į paauglystę. Pedagogini��� konfliktų atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Tačiau, norint išsamiai sužinoti, kokie veiksniai įtakoja konfliktus klasėje, buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Jį atlikus paaiškėjo, kad konfliktai vyko dėl netinkamo paauglių elgesio, bei mokinių ir mokytojų antipatijos vienas kitam. Be to paaugliai mokykloje pasigenda jaunų specialist�����, kurie geriau supranta mokinius ir įžvelgia paauglių individualybę. Išryškėjo ir tai, kad konfliktų klasėje nesprendė tie pedagogai, kurie dalyvavo konflikte. Į pagalbą jie pasitelkė socialinį pedagogą arba administraciją. Konfliktų valdymą apsunkina ne tik mokytojų nemokėjimas valdyti konfliktus, bet ir tai, kad ugdymo įstaigoje, kurioje atliktas tyrimas, kol kas nėra ilgalaikių konfliktų prevencijos priemonių. / A growing young person meets different communication problems, which interfere in his/her socialization. Children learn communicative skills in the families, but school is the child’s second community after the family where they socialize, get some behaviour , communication with their friends and adults skills. It is becoming more and more difficult to seek for good relationship between children and teachers and children between children even in the developing educational institutions. In school as in any other institutions, where one can meet people with different age, experience, attitude, it is impossible to avoid conflicts. The most common time for pedagogical conflicts between teachers and school children is when they become teenagers. The reasons of the pedagogical conflicts are very different. But to understand that situation better and what actions make influence on the conflicts in the classroom a quantity research was chosen. When it was performed it became clear that the conflicts were because the teenagers misbehaved and because teachers and children didn’t like each other. Besides there are very few young teachers at school who understand young people better and see their individual personality more. It became evident that the teachers who had a conflict didn’t take part in solving them. They asked social educationalist or school administration to help them. The management of conflicts becomes more difficult because the teachers can’t manage the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjamos smurto šeimoje prevencijos problemos ir perspektyvos. Darbo tikslas – aptarti pagrindines smurto šeimoje charakteristikas, išanalizuoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu taikomas prevencines priemones bei pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti Lietuvoje vykdomą šeiminio smurto prevenciją. Darbas orientuotas į vyrų smurtą prieš moteris šeimoje. Darbe išsamiai analizuojama smurto samprata, apibrėžiamos pagrindinės smurto šeimoje formos: fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Taip pat nagrinėjami bendrieji smurto ir smurto šeimoje veiksniai – įvairios socialinės priežastys (nedarbas, turtinė nelygybė, diskriminacija, gėdos jausmas), aptariama asmens psichosocialinio neprisitaikymo, vaikystėje patirto arba stebėto smurto šeimoje, ankstesnės kriminalinės veiklos, alkoholio vartojimo ir galvos traumų įtaka formuojantis smurtiniam elgesiui šeimoje. Taip pat trumpai įvardijami smurto šeimoje socialiniai padariniai smurto aukoms, vaikams, stebintiems tėvų smurtą, pačiam smurtautojui bei visuomenei. Darbe pateikiami išsamūs statistiniai duomenys apie užregistruotus smurto šeimoje atvejus, lygiagrečiai analizuojami kriminologinių tyrimų rezultatai. Be to, šiame darbe supažindinama su darbo autoriaus atlikto visų Vilniaus miesto apylinkės teismų 2003-2008 m. išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu šeimoje tyrimo rezultatais, kurie itin aiškiai identifikuoja pagrindines smurto šeimoje charakteristikas – smurto... [toliau žr. visą tekstą] / This paper will analyze the domestic violence prevention problems and perspectives. The goal of this work is to discuss the main domestic violence characteristics, analyze Lithuanian and international prevention means and offer suggestions to improve Lithuanian domestic violence prevention. This work consentrates on mens violence over women. The conseption of violence is analyzed – the general violence features in criminology and law literature are discussed, the main domestic violence forms are defined: physical, psychological, sexual and economical violence. Also the common violence and the domestic violence factors influence over the domestic violence emerging are examined – various social causes (unemployement, wealth inequality, discrimination, shame), persons psychosocial maladjustment, violence suffered or observed in childhood, previous criminal activity, alcohol consumption and head traumas. Also there will be named the consequences of domestic violence over its victims, children who observed parents violence, violator and society. There will be presented a comprehensive statistics on the registered domestic violence accidents with a parallel analyze of criminological research results. The conclusion that the domestic violence is important and common problem in Lithuania is validated by generalization of the official comprehensive statistics and the criminological research results used in this work. The structure of the domestic violence will be analyzed. Also... [to full text]

The topic is about corruption prevention, because prevention is one the best ways, to combat with this phenomenon. The investigation of corruption prevention is leaned on the new view: seperating it into proactive and ractive corruption prevention. Firstly, corruption prevention is presented as the part of crime prevention, later we can see independent parts of corruption prevention. Then is given a short view of anticorruption political situation in Lithuania: from the legislation of laws till institutions combating with corruption. There are presented the conceptions of the measures of corruption prevention and proactive and reactive corruption prevention. The main part of work is for variuos measures of corruption prevention attributing to one or another kind of corruption prevention. We can say, that the biggest part of these measures is suitable for both parts of corruption prevention. The last part the work is for generalizing the criminological investigation (the assesing of experts) and improving the measures of corruption prevention. Finally there are given suggestions how to change and make better every measure of corruption prevention.