Magistro darbe nagrinėjamas restitucijos, kaip prievolinio teisinio gynybos būdo institutas. Darbas sudarytas iš keturių dalių. Tyrimas pradedamas restitucijos sampratos apžvalga, kurioje nagrinėjamas restitucijos sampratos daugiareikšmiškumas bei taikymo pagrindai ir taip apibrėžiamos nagrinėjamos temos ribos. Sugebėjimas teisingai kvalifikuoti materialinius teisinius santykius reiškia tinkamą gynybos būdo pasirinkimą ir taip užtikrinama efektyvią asmens teisių ar teisėtų interesų apsaugą. Todėl darbe daug dėmesio skiriama restitucijos ir kitų civilinių gynybos būdų atribojimo klausimams. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai negaliojančiu pripažinto sandorio dalykas išreikalaujamas pagal vindikacijos taisykles, nors šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, arba sąžiningo įgijėjo apsaugos principai taikomi negaliojančio sandorio šaliai, o ne trečiajam asmeniui. Šiame magistro darbe taip pat nagrinėjamas restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų santykis. Analizuojama kokia CK XX skyriaus normų įtaka bylose dėl restitucijos taikymo. Siekiant sistemiškai pateikti restitucijos instituto tyrimą, ketvirtoje dalyje pateikiami restitucijos būdų vykdymo pagrindiniai principai. Siekiant įgyvendinti visus šio tyrimo pradžioje iškeltus tikslus, šis darbas grindžiamas nacionaline ir užsienio teisės doktrina, bei Lietuvos teismų praktikos analize. / This thesis "Restitution as an Obligatory Way of Defending One's Rights" concerns the concept of restitution in Lithuanian civil law, grounds for its application and its relation with such legal remedy as vindication and rules governing unjust enrichment. The last part of the thesis deals with various forms of restitution. The analysis is based on numerous examples of Lithuanian case-law as well as on national and foreign doctrine.

Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą] / The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]