Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text] / Mokslinė problema LR Sveikatos sistemos įstatyme (1994) apibrėžta prigimtinė žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių - tai sveikatos priežiūros specialistų - slaugytojų - profesinio rengimo pertvarka pagal ES standartus, ypač dirbančių slaugytojų profesinės raiškos galimybių užtikrinimas. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, t.y. slaugos personalo poreikio planavimas, specialistų licencijavimas, jų motyvavimas ir kt. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas, atsakomybę, sukūrimas liudija, kad sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių vystymui skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau menkas sveikatos sektoriaus finansavimas, netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas, mažėjantis slaugytojų skaičius, didėjanti emigracijos tendencija išlieka aktualūs Lietuvos sveikatos politikos formuotojų darbotvarkės klausimai. Slaugos specialistai - skaitlingiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas Gyvenimo kokybės siekiančiai visuomenei sveikatos priežiūra yra pamatinė vertybė. Tai sritis, kur paslaugų kokybę dažniausiai vertina ekspertai, o ne paslaugų gavėjai, taigi, rezultatai gali būti matomi gana po ilgo laiko, kuriuos koreguoti būna per vėlu (Lane, 2001). Prigimtinė žmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994). Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika - pamažu atsisakyta finansavimo pagal griežtus sąmatos straipsnius, ekstensyvaus stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus augimo, pasyvios politikos, orientuotos tik į ligų gydymą, biomedicininio požiūrio į sveikatą. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Į šį procesą aktyviai įtraukiamas pacientas/klientas, formuojamas holistinis, visa apimantis požiūris į sveikatą, jos tausojimą, išsaugojimą, užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teisumas, saugumas, kokybė, prieinamumas ir kt. (Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, 2004). Šios nuostatos priimtos 1991 m. patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurioje taip pat numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai: Lietuvos žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika, valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text]