Technologijos sparčiai plečiasi, tačiau išlieka labai svarbus klausimas – centralizuotas namo sistemų valdymas. Šiame darbe tiriamos priemonės, skirtos namo inžinerinių mazgų ir sistemų automatizavimui, ir centralizuotam valdymui. Analizės dalyje pateikiama šiuo metu siūlomų įsigyti protingų namų sistemų, pastato valdymo ir automatizavimo sistemų apžvalga ir jose naudojamų standartų apžvalga ir trūkumai ir sistemų integracijos galimybės. Specifikacijoje apibrėžiamos protingo namo sistemos atliekamos funkcijos bei vartotojo atliekamos funkcijos. Sistemos funkciniai reikalavimai yra pateikiami naudojant UML diagramas. Pateikiami nefunkciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti sistema tam, kad ji būtų saugi ir veiktų korektiškai. Projektavimo dalyje pateikiama suprojektuota protingo namo sistemos struktūra, protingo namo sistemos serverio, valdiklio ir nuotolinio valdymo programinė įranga ir kompiuterių nuotolinio valdymo programinė įranga. Testavimo dalyje pateikiamas sistemos prototipo testavimas, kuris susideda tiek iš atskirų posistemių, tiek ir iš apjungtų sistemos posistemių testavimo. Taip pat pateikiami testavimo rezultatai. Eksperimento dalyje tiriamas įmonės, kuri įsikūrusi keturių aukštų pastate kompiuterių suvartojamos energijos kiekis ne darbo metu, ir bandoma pritaikyti suprojektuotą protingo namo sistemą įmonės kompiuterių valdymui – sumažinti kompiuterių suvartojamos energijos kiekį įmonės ne darbo metu. / The technologies are developing rapidly; however, an important issue, i.e. centralized control of home systems, still remains. This paper presents an analysis on of the tools designed for the automation of the home engineering services and systems, and centralized control. The analytical part is focused on reviewing the currently available smart home systems, building control and automation systems, the standards employed in such systems, their drawbacks and system integration possibilities. The specification defines the functions of the smart home systems and those of their users. The functional requirements of the system are visualized by employing UML use case diagrams. Also, non-functional requirements that the system must comply with to be safe and to operate adequately are presented. The design part of the paper presents the structure of a designed smart home system, the software for the smart home system server, controller, and remote control, and the computer remote control software. The testing part of the paper includes the testing of the software prototype which is comprised of both separate subsystem and connected subsystem testing. Also, the testing results are provided. The research part is focused on studying the energy consumed during non-working time by the computers of a company located in a four-storey building. Also, an attempt is made to apply the designed smart home system for the company’s computer control, i.e. to reduce the energy consumed by the... [to full text]

Kiekvienas daiktas naudojamas kasdienybėje, šaldytuvas, mobilus telefonas, skalbimo mašina, šviesos intensyvumo valdymo sistema ir kiti įrenginiai gerinantys žmogaus gyvenimo lygį gali būti sumaniaisiais įrenginiais. Daugeliu atveju minėti objektai turi galimybę komunikuoti, kad kartu atliktų paslaugas jų vartotojams. Šiuo metu sumanių įrenginių daugėja, tuo pačiu platėja ir protinga aplinka, yra problematiška suvaldyti jų plėtrą. Šiuo metu nėra jokio standartizuoto architektūrinio metodo kurio pagalba būtų galima kurti sumanius įrenginius ir juos pritaikyti prie protingos aplinkos. Kad sukurti tokį įrenginį aprašėme iš ko jis turi būti sudarytas. Šis darbas identifikuoja sumanaus įrenginio privalomas detales ir kaip kiekviena detalė komunikuoja. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo sukurti metodą, pagrystą KAOS ir DoDAF metodikomis, kuris nurodo kaip kurti naujus sumanius įrenginius ir nurodo kaip sumanūs įrenginiai bendrauja protingoje aplinkoje. Šiame tyrime buvo nustatytas modelis standartizuotų sumanių įrenginių gamybai, šis modelis buvo ištestuotas naudojant realius duomenis ir buvo pasiūlyta prototipinė realizacijos aplinka. / A smart space environment is characterized by the presence of intelligence in everyday objects (such as fridges, cars, lightening systems etc). In many cases mentioned objects are capable of communicating in order to jointly delivery a service to the user. As the presence of intelligent in smart devices increase, the smart environment can become increasing chaotic and difficult to manage. Yet there is no standardized architectural model capable of modelling the smart environment and smart devices. In order to model smart device, must understand what this device is composed of. This paper will attempt to identify what a smart device is composed of and how identificated components comunicate each other. The point of this work is to create model based on DoDAF and KAOS models, which helps to create new smart devices step by step and helps integrate them in smart space environment. In this research was discovered model which helps to create standartized smart devices. Created model was tested with real data and was suggested realization prototype.