Neįprasti didelio intensyvumo (ypač ekscentriniai) raumenų susitraukimai gali sukelti raumenų pažaidą (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013), kuri pasireiškia sumažėjusia raumenų susitraukimo jėga Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010) miofibrilių Z linijos morfologiniais pokyčiais (Feasson et al., 2002), baltymų ištekėjimu iš pažeistų raumens skaidulų, raumenų skausmu, patinimu ir padidėjusiu standumu (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Pažaida dažna pradėjus intensyviai treniruotis po santykinai mažo fizinio aktyvumo laikotarpio arba kaitant krūvio parametrus (intensyvumą, apimtį) siekiant išvengti monotonijos ir sukelti didžiausią adaptacinį atsaką (Bompa, 1999; Issurin, 2010). Ankstesniuose tyrimuose taikyti vienodo dydžio krūviai neatitinka sportinių pratybų specifiškumo (Nosaka, Clarkson, 1995; Chen, Hsieh, 2001): pratybose krūvio apimtis ir intensyvumas nuolatos keičiami, taikomos įvairios krūvio didinimo strategijos. Išlieka neaišku, kaip kinta raumenų pažaida ir motorinė funkcija didinant fizinį krūvį taikant skirtingas strategijas. Kėlėme hipotezę, kad: 1) nuosekliai didinamas krūvis sukelia mažesnę raumenų pažaidą, palyginti su staigiai didinamu krūviu, nes motorinė sistema labai jautriai reaguoja į krūvio didinimo greitį; 2) treniruotės ciklo metu periodiškai pasireiškianti didesnė raumenų pažaida dėl superkompensacijos gali sukelti didesnę ilgalaikę griaučių raumenų adaptaciją (masės ir jėgos prieaugį). R. Lynn ir D. L. Morgan (1994) nustatė... [toliau žr. visą tekstą] / Unaccustomed muscle exercise, especially when it involves high-strain eccentric contractions, causes muscle damage (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013). Muscle damage manifests in altered Z-disk morphology (Feasson et al., 2002), prolonged impairment of muscle force (Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010), protein leakage from injured muscle fibres, delayed-onset muscle soreness, and increased passive muscle stiffness and swelling (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Muscle damage is frequently induced by sports training, where physical load parameters are being varied on the temporal scale to avoid monotony and maximize the adaptations (Bompa 1999; Issurin, 2010). However, there are limited data on the development of muscle damage and its impact on muscle function when variant exercise training schemes are applied. More needs to be learned about the impact of different strategies of load increase on exercise-induced muscle damage in order to identify progression regimes that can optimize neuromuscular adaptation processes. Therefore, we have followed the dynamics of muscle function during the stretch–shortening exercise with differently increasing load. We increased training stimulus by varying the volume, intensity, and range of motion. According to Nosaka (2008), these components of the eccentric contraction training are the most important for adaptation of the skeletal muscle. We hypothesized that the progressive increase in training load would induce... [to full text]