Neįprasti didelio intensyvumo (ypač ekscentriniai) raumenų susitraukimai gali sukelti raumenų pažaidą (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013), kuri pasireiškia sumažėjusia raumenų susitraukimo jėga Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010) miofibrilių Z linijos morfologiniais pokyčiais (Feasson et al., 2002), baltymų ištekėjimu iš pažeistų raumens skaidulų, raumenų skausmu, patinimu ir padidėjusiu standumu (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Pažaida dažna pradėjus intensyviai treniruotis po santykinai mažo fizinio aktyvumo laikotarpio arba kaitant krūvio parametrus (intensyvumą, apimtį) siekiant išvengti monotonijos ir sukelti didžiausią adaptacinį atsaką (Bompa, 1999; Issurin, 2010). Ankstesniuose tyrimuose taikyti vienodo dydžio krūviai neatitinka sportinių pratybų specifiškumo (Nosaka, Clarkson, 1995; Chen, Hsieh, 2001): pratybose krūvio apimtis ir intensyvumas nuolatos keičiami, taikomos įvairios krūvio didinimo strategijos. Išlieka neaišku, kaip kinta raumenų pažaida ir motorinė funkcija didinant fizinį krūvį taikant skirtingas strategijas. Kėlėme hipotezę, kad: 1) nuosekliai didinamas krūvis sukelia mažesnę raumenų pažaidą, palyginti su staigiai didinamu krūviu, nes motorinė sistema labai jautriai reaguoja į krūvio didinimo greitį; 2) treniruotės ciklo metu periodiškai pasireiškianti didesnė raumenų pažaida dėl superkompensacijos gali sukelti didesnę ilgalaikę griaučių raumenų adaptaciją (masės ir jėgos prieaugį). R. Lynn ir D. L. Morgan (1994) nustatė... [toliau žr. visą tekstą] / Unaccustomed muscle exercise, especially when it involves high-strain eccentric contractions, causes muscle damage (Yanagisawa et al., 2011; Neme et al., 2013). Muscle damage manifests in altered Z-disk morphology (Feasson et al., 2002), prolonged impairment of muscle force (Byrne et al., 2004; Skurvydas et al., 2010), protein leakage from injured muscle fibres, delayed-onset muscle soreness, and increased passive muscle stiffness and swelling (Malisoux et al., 2006; Chen et al., 2013). Muscle damage is frequently induced by sports training, where physical load parameters are being varied on the temporal scale to avoid monotony and maximize the adaptations (Bompa 1999; Issurin, 2010). However, there are limited data on the development of muscle damage and its impact on muscle function when variant exercise training schemes are applied. More needs to be learned about the impact of different strategies of load increase on exercise-induced muscle damage in order to identify progression regimes that can optimize neuromuscular adaptation processes. Therefore, we have followed the dynamics of muscle function during the stretch–shortening exercise with differently increasing load. We increased training stimulus by varying the volume, intensity, and range of motion. According to Nosaka (2008), these components of the eccentric contraction training are the most important for adaptation of the skeletal muscle. We hypothesized that the progressive increase in training load would induce... [to full text]

Pagal pasaulinę sveikatos organizaciją, sveikata — tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Svarbus sveikatą veikiantis veiksnys yra aplinkos temperatūra. Kiekvieno žmogaus organizmas puikiai geba prisitaikyti prie kintančių aplinkos temperatūros sąlygų, tačiau skirtingi žmonės įvairiai reaguoja į temperatūros pasikeitimus. Padidėjus žmogaus kūno temperatūrai gali įvykti perkaitimas — hipertermija. Probleminis klausimas. Ar dirbtinėmis sąlygomis sukėlus hipertermiją, moterų organizmas adaptuosis prie jos? Ar hipertermija riboja raumens funkcines galimybes atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus? Tyrimo tikslas buvo įvertinti aklimatizacijos hipertermijai ��taką moterų organizmui. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti hipertermijos poveikį tiriamųjų širdies susitraukimų dažniui bei pulsiniam spaudimui. 2. Nustatyti tiriamųjų rektalinės, odos, bendrą kūno temperatūrų kaitą ir netenkamą kūno svorį sukėlus hipertermiją. 3. Įvertinti tiriamųjų subjektyvų šiluminį pojūtį, šiluminį komfortą bei šiluminį stresą sukėlus hipertermiją. 4. Nustatyti hipertermijos poveikį maksimaliai valingai jėgai ir centriniam nuovargiui, atliekant 2 min. maksimalų izometrinį krūvį. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad septynis kartus kas antrą dieną pasyviai šildant kūną, įmerkiant kojas į vandenį, kur vandens temperatūra 44oC, bei taikant maksimalios valingos jėgos 2 minučių krūvį (MVJ-2 min.), organizmo aklimatizacija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the world health organization, health is physical, spiritual and social well-being and not just the absence of illness or disability. An important factor that affects health is the environmental temperature. Every person’s body can adapt well to changing environment conditions, however different people react in a variety of ways to changes in temperature. Increase in human body temperature can lead to overheating - hyperthermia. The goal of the research was to evaluate the effect of acclimatization to hyperthermia to the fatigue of skeletal muscles of adult women when performing maximum intensity isometric exercises. Tasks in order to reach the goal of the research: 1. To determine the effect of hyperthermia to the subjects' heart contraction rate and pulse pressure. 2. To determine the variation of the subjects' rectal, skin and general body temperature and body weight loss during induced hyperthermia. 3. To evaluate the subjective heat sensation, heat comfort and heat stress of the subjects during induced hyperthermia. 4. To determine the effect of hyperthermia to maximum volitional strength and central fatigue when performing maximum 2 min. isometric load. After analysing the results of the research it was found that by passively heating the body every two days seven times in total, by immersing feet into water, whose temperature is 44 oC, and by applying maximum volitional strength 2 minute load (MVJ-2 min.), the acclimatisation of the body to... [to full text]