Maisto radiologinio monitoringo, nustatant 90Sr ir 137Cs savituosius ir tūrinius aktyvumus, optimizavimo būdai nėra nagrinėti. Nenustatyta, kaip maisto mėginių radiologinių tyrimų rezultatai atspindi radionuklidų kiekį visame suvartotame maiste. Šiuo metu negalima atsakyti į klausimą, ar šalies gyventojų apšvita dėl 90Sr ir 137Cs maiste jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinta pagal atliktų maisto radiologinių tyrimų rezultatus, buvo ir yra tikrai tokia, kokia buvo nustatyta ar nustatoma, t. y. trūksta duomenų apie tyrimų rezultatų reprezentatyvumą. Aplinkosauginiu ir ekonominiu poži��riu įvertinti maisto radiologinio monitoringo optimalumą bei parengti jo keitimo rekomendacijas dėl taršos aplinkoje lygių ir maisto produktų importo kaitos tendencijų yra aktualu, vengiant nepagrįstai didelių radiologinių tyrimų apimčių.Optimalus mėginių kiekis ir tinkamos mėginių rūšys įgalintų išvengti nepagrįstai didelės apšvitos gyventojams, tinkamai įvertinus vidutines dozes dėl 90Sr ir 137Cs maiste jonizuojančiosios spinduliuotės. Maisto radiologinio monitoringo optimizavimas svarbus ir dėl pastarųjų metų tendencijų atskirose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, planuojant plėtoti branduolinę energetiką. Įvertinus naujų technologijų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtrą atskirose socialinėse ekonominėse srityse, yra būtina optimali radiologinio monitoringo programa, garantuojanti gyventojų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. / Aim of the disertation is optimization methods of food radiological monitoring. Evaluation using statistical programs was made for the results of radiological measurements of raw foodstuffs in Lithuania during 1965-2003. Calculations of annual effective dose caused by Sr-90 and Cs-137 in food for the public was made.