Pastaraisiais metais Ukrainos vardas vis dažniau minimas tarp politologų ir politikos apžvalgininkų. Šios valstybės svarba Europai vis didėja, tiek kaip naftos importo kanalo, tiek kaip galimo strateginio partnerio. Tuo pačiu didėja ir Ukrainoje vykstančių procesų supratimo būtinybė. Dažniausiai Ukrainos dabartinis politinis nestabilumas aiškinamas pagal regioninio skilimo, ar tranzitologijos požiūrio taškus, kartais destabilizuojančiu išorės poveikiu, bet rezultatas aiškus – parlamento darbas didžiąją laiko dalį yra paralyžuotas tarpusavyje konkuruojančių dėl valdžios partinių blokų. Dėl to jau buvo rengiami ir preišlaikiniai rinkimai, bet padėtis nerodo pasikeitymų požymių, bent jau greitu laiku. Ukrainoje veikia daugybė skirtingų politinę sistemą nulemiančių faktorių, bet susitelksime į vieną – rinkiminę sistemą. Ukrainos rinkiminė sistema keitėsi net tris kartus. 1994 buvo mažoritarinė, 1998 ir 2002 – pusiau proporcinė, o 2006 ir 2007 – pilnai proporcinė. Rinkiminės sistemos parinkimas ir pokyčiais Ukrainoje ir davė pagrindą šiam darbui. Šių sprendimų radikalumas leidžia palyginti visas tris pagrindines rinkiminių sistemų rūšis vienoje valstybėje, kas kitur pasaulyje būtų beveik neįmanoma dėl to, kad rinkiminė sistema tradiciškai būna vienas iš stabilesnių politinės sistemos elementų it pokyčiai joje daromi tik išskirtinias atvejais. Ukrainoje trys rinkimų sistemos buvo išbandytos vieni po kitų sekusiuose rinkimuose. Aišku kokį efektą tai turėjo reikia tirti... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, the name of Ukraine is increasingly referred to the political and policy observers. These state the importance of Europe is increasing, as well as the oil import channel, both as a potential strategic partner. At the same time, Ukraine is increasing and the need for understanding the processes. In most cases, the current political instability in Ukraine interpreted according to the regional breakdown, or tranzitologijos point of view, sometimes destabilizing external influence, but the result is clear - the business of most of the time of paralyžuotas are competing for a government party blocks. As a result, has already been drafted and preišlaikiniai elections, but the situation does not show signs of pasikeitymų, at least in the short term. Ukraine operates many different factors determine the choice of political system, but to concentrate on one - the electoral system. Ukraine's electoral system is changed, even three times. 1994 was mažoritarinė, 1998 and 2002 - a semi-proportional, and in 2006 and 2007 - a fully proportional. Electoral system of selection and the evolution of Ukraine and the basis for this work. Extremeness of these solutions allows you to compare all three main types of electoral systems in one country, what the world would be almost impossible because of the electoral system is traditionally one of the sustainable elements of the political system it changes it made only in exceptional cases. Ukraine, the three electoral system was... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Rinkimų sistemų poveikis balsavimo rezultatams: 2004 m. ir 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atvejų analizė“ nagrinėjama kaip būtų susiklostę abiejų paskutinių LR Seimo rinkimų rezultatai, jei rinkimai vyktų ne pagal dabar taikomą paralelinę mišrią rinkimų sistemą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir eksperimentiškai patikrinti kaip skirtingos rinkimų sistemos įtakoja LR Seimo rinkimų rezultatus ir kaip nuo to keičiasi parlamentinių partijų svoris bei įtaka. Uždaviniai: 1. Apžvelgti šiuo metu pasaulyje naudojamas rinkimų sistemas; 2. Pateikti pagrindinių rinkimų sistemų detalią analizę išskiriant jų privalumus bei trūkumus; 3. Atlikti 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų atvejų analizę pritaikant skirtingas rinkimų sistemas; 4. Palyginti galimus 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų rezultatus taikant skirtingas rinkimų sistemas bei apibendrinti gautus rezultatus. Hipotezės: 1. Sąrašinė proporcinė rinkimų sistema parankesnė naujai susikūrusioms partijoms ir savo ruožtu neparanki tradicinėms; 2. Mažoritarinės rinkimų sistemos neparankios naujai susikūrusioms partijoms; 3. Tautinių mažumų partijoms ir nepartiniams kandidatams parankiausia “pirmas-prie-finišo” rinkimų sistema; Atliktoje analizėje su 5 skirtingomis rinkimų sistemomis, patvirtinamos keltos hipotezės, kad proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos palankios naujai besikuriančioms partijoms ir leistų joms turėti iki 80% daugiau atstovų įstatymų leidžiamojoje institucijoje, kai tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s Degree final paper work „Electoral systems impact on voting results: 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections‘ case study“ pays main attention to what the results would be of the two last elections to Lithuanian parliament if other than parallel electoral system was used. Main goal is to analize and experimentaly check how do different electoral systems impact Lithuanian parliament results and how depending on results do the party position, weight and influence change. Object: 1. To review electoral systems currently used in the world; 2. To make detailed analysis of main electoral systems stressing their advantages and disadvantages; 3. To analyse 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections using five different electoral systems (party list, two round, first-past-the-post, MMP and limited voting); 4. To compare possible results of 20004 and 2008 Lithuanian parliament elections using different electoral systems and conclude the results Hypothesis: 1. Party list system provides new parties with additional seats in the parliament; 2. Plurality / majority systems provides new parties with less seats comparing to parallel system; 3. First-past-the-post provides additional seats (comparing to parallel system) to minority parties and non-partisan candidates. Detailed analysis results confirm, that party list system provides new parties with additional seasts in the parliament. At the same time, two biggest traditional parties would lose up to 28,89% seats comparing... [to full text]