Šio magistro darbo objektas – sąžiningumo pareigos turinys ikisutartiniuose santykiuose. 2000 m. liepos 18 d. priimtas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtino, kad pagrindinė abipusė šalių pareiga ikisutartiniuose santykiuose yra pareiga elgtis sąžiningai. Kadangi sąžiningumo pareigos ikisutartinių santykių etape taikymo praktika Lietuvoje yra besiformuojanti, o kilus ginčui tarp šalių šios pareigos turinys dažnai nevienodai suprantamas, pripažįstama, kad yra svarbu užtikrinti nuoseklų sąžiningumo pareigos aiškinimą ir jos taikymo mechanizmą. Siekiant išanalizuoti pagrindinius sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementus, magistro darbe nagrinėjami bendrieji ikisutartinių santykių ir sąžiningumo klausimai. Pabrėžiama, kad šiandien tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl sandorio sudarymo sudėtingumas lemia, jog klasikinį sutarties sudarymo modelį „oferta ir akceptas“ dažnai papildo ilgesnė ar trumpesnė derybų stadija. Naudojant lyginamąjį, sisteminį, istorinį ir ekonominį tyrimo metodus, pagrindinėje magistro darbo dalyje analizuojami teisės normose nustatyti ir teismų praktikos bei doktrinos suformuoti pagrindiniai sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementai: reikalavimas derėtis tik turint tikslą sudaryti sutartį, reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be objektyvių priežasčių, reikalavimas vykdyti preliminarius susitarimus, reikalavimas vesti tik sąžiningas lygiagrečias derybas, pareiga atskleisti informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the content of the duty of good faith in precontractual relations. The new Civil Code of the Republic of Lithuania, adopted on 18th July 2000, established that the duty of good faith is the main mutual duty of the parties in precontractual relations. Taking into account that in Lithuania the application of the duty of good faith in precontractual stage is developing and parties usually understand the content of this duty differently in litigation process, the importance to ensure the consistent interpretation and application of the duty of good faith is emphasized. In order to analyze the principal elements of the content of the duty of good faith in precontractual relations, the main issues of precontractual relations and good faith are examined in this master thesis. A great attention is paid to the conclusion that nowadays the complex process of formation of contracts determines that the classic rule of “offer and acceptance” is usually supplemented with negotiations stage. On the basis of comparative, systematic, historic and economic methods, the following principal elements of the duty of good faith in precontractual relations, established by the laws or determined by jurisprudence and case law, are analyzed in the main part of this master thesis: requirement to enter into negotiations and continue them only with intention to reach an agreement, requirement not to break off advanced negotiations without unjustified reasons... [to full text]

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis – vienas iš būdų perleisti ir įgyti verslą. Įstatymu specifiškai nėra reguliuojami sandorio sudarymo ir vykdymo klausimai ir jam yra taikomos bendrųjų pirkimo – pardavimų normų nuostatos, numatytos CK. Praktikoje šalys pačios sukūrė tam tikras specifines šios sutarties sudarymo, vykdymo taisykles. Kadangi efektyvių pirkėjo teisių gynybos būdų įstatymai nenumato akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kontekste, praktikoje yra suformuluotos tam tikros taisyklės, kurios yra pirkėjo teisių apsaugos garantija bei efektyvaus pažeistų teisių gynybos užtikrinimo priemonė. Pirkėjo teises apsaugančios priemonės yra pateikiamos pareiškimų ir garantijų pavidalu. Pateikdamas pareiškimus ir garantijas, pardavėjas patvirtina, kad neegzistuoja tam tikros aplinkybės ir kad jos neišnyks arba suteikiami užtikrinimai, kad tam tikros aplinkybės atsiras per tam tikrą laikotarpį.. Tačiau tam, kad pirkėjas žinotų, kokių garantijų ir kokia apimtimi yra būtina reikalauti iš pardavėjo, pirkėjas privalo elgtis protingai ir pats dėti pastangas tam, kad patikrinti įsigyjamos bendrovės būklę bei nustatyti vertę. Tuo pačiu pardavėjas turi pareigą atskleisti visą informaciją, kuri yra esminė pirkėjui ir kuri gali daryti įtaką akcijų vertei ir pardavėjo apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Pardavėjui neįvykdžius šios pareigos, pirkėjas įgyja teisę pasinaudoti sutartyje numatytais teisių gynimo būdais ir kompensuoti padarytą žalą. Nors akcijų sandoryje yra įprasta numatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The share purchase agreement is the one of the methods to transfer and to acquire the business. The laws do not provide the specific regulation the share purchase agreement – it is regulated by the general provisions of sale – purchase provided by civil code. However the parties of the agreement have created specific provisions which regulate the conclusion and execution of the share purchase agreement. Accordingly to the fact that the laws are not the mean to warrant the right of the buyer, the practice has formulated the guarantee of the seller‘s rights and effective mean to compensate the losses. These means are formulated as representations and warranties. By giving these representations and warranties, the seller warrants that particular circumstances shall not occur or shall occur within the time provided by the parties. In order to know the warranties which shall be given by the seller and the scope of these warranties, the seller must examine the target and to calculate the value of it. The seller is obliged to disclose all information which shall be essential to the buyer. If this obligation of the seller is in breach, the seller is endowed to invoke all measures to protect its rights. Despite the fact that the share purchase agreement provides different measures, the buyer shall have the right to demand damages and other legal means. According to the Lithuanian case-law, provisions regarding defect of the object of the agreement are not applied to the shares... [to full text]