Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas buvo pirmasis Lietuvos aviacijos židinys bei vienas seniausių aerodromų Europoje. Nuo Kauno aerodromo įkūrimo pradžios (1915 m.) prasidėjo Lietuvos aviacijos vystymasis. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas suklestėjo. Aerodromas pradėjo plėstis, jame atsirado naujų pastatų, aviacijos įrenginių, įsikūrė karo aviacijos mokykla, karo aviacijos dirbtuvės. Be to, tuo metu Kauno aerodrome taip pat atsirado ir civilinės aviacijos užuomazgos, kurios paskatino Lietuvos aeroklubo (LAK) įkūrimą. LAK savo organizuojamomis šventėmis aviaciją padarė visuomenės traukos centru. Iki LAK atsiradimo Lietuvos visuomenė mažai domėjosi aviacija ir, apskritai, neturėjo galimybės su ja susipažinti. Įsikūręs 1927 metais, Lietuvos aeroklubas ėmėsi propaguoti civilinę bei sportinę aviaciją Lietuvos visuomenėje. Jis įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo aviacijos šventes, propagavo aviaciją spaudoje, skatino žmones dalyvauti LAK rengiamose loterijose, tapti šio klubo nariais. LAK savo veiklą vykdė ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Lietuvos visuomenei vis labiau įsitraukiant į aviaciją, Lietuvos aeroklubo rengiamos aviacijos šventės tapo Lietuvos visuomenės dėmesio, diskusijų ir kalbų objektu. Spaudoje nuolatos pasirodydavo straipsnių, kuriuose pagrindinis akcentas ir dėmesys buvo skiriamas aviacijos šventėms, švenčių dalyviams, lakūnams, akrobatiniams lėktuvų viražams. Labiausiai sportinės aviacijos mėgėjų dėmesį... [toliau žr. visą tekstą] / Kaunas S. Darius and S. Girėnas airfield was the first Lithuanian aviation place and one of the oldest airfields in Europe. Lithuanian aviation development started in 1915 when Kaunas airfield was established. Kaunas S. Darius and S. Girėnas airfield flourished during the period of First Republic of Lithuania. The airfield began to expand: new buildings, aviation facilities appeared. Military aviation school and military aviation workshop were also established. In addition, at the same time the rudiments of civil aviation appeared in Kaunas airfield. They led to the establishment of the Lithuanian Aero Club (LAC). LAC organized plenty of festivals which brought aviation to public’s attention. Until the establishment of LAC, Lithuanian society has had a little interest in aviation and had no access to it. Lithuanian Aero Club (founded in 1927) took the action in Lithuanian society; it promoted civil and sport aviation. LAC organized aviation festivals in various Lithuanian cities and towns, promoted aviation in press, encouraged people to participate in a lottery (organized by LAC) and become members of the club. LAC activities were carried out not only in Lithuania but also abroad. Aviation festivals organized by Lithuanian Aero Club became an object of Lithuanian public attention and discussion. In the press constantly appeared articles where the main attention was given to: aviation celebrations, participants of the festivals, pilots, fluttering of acrobatic planes... [to full text]

Steponas Darius ir Stasys Girėnas Lietuvoje yra priskiriami tautos herojų kategorijai. Pagrindu tam tapo vienas jų gyvenimo faktas – 1933 m. jie sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, tačiau nepasiekę Lietuvos tragiškai žuvo tuometinėje Vokietijos teritorijoje. Nuo tada buvo stengiamasi kuo akivaizdžiau įprasminti šį įvykį ir herojų asmenybes. Šiandieną, žvelgdami iš laiko perspektyvos, šį reiškinį drąsiai galime įvardinti asmenybių kultu. Šiame tyrime kulto sąvoka traktuojama kaip perdėtas ko nors garbinimas, idealizavimas arba kam nors reiškiama didžiulė pagarba. Nacionalistine ideologija grįstose visuomenėse asmenų ar įvykių kultai atsiranda, ieškant tautinio idealo ir tuo pačiu siekiant formuoti (konstruoti) visuomenę. Istorinių asmenybių realūs ir „suklastoti” bruožai tampa medžiaga tautinio įvaizdžio kūrimui ir turi atlikti tam tikras socialines funkcijas – sutelkti, sustiprinti tautą, suteikti jėgų kovoti negandų laikotarpiais ir siekti didybės sėkmės laikais. Darbe analizuojamos kulto ištakos, aktyvumas ir raida. Identifikuojamos kulto socialinės funkcijos bei materialiosios ir nematerialiosios kulto išraiškos. Pastarosios analizuojamos semantiniu aspektu. Išanalizavus šaltinius ir literatūrą galima teigti, kad S. Dariaus ir S. Girėno kultas pradėtas kurti iškart po lakūnų žūties. Didžiausias kulto aktyvumas ir puoselėjimas pastebimas tarpukario metais ir po 1990 m. Sovietinės okupacijos metais minėti asmenys vertinti nevienareikšmiškai. Pirmaisiais pokario... [toliau žr. visą tekstą] / Steponas Darius and Stasys Girėnas are attributed to the category of national heroes. The basis for that was one fact from their life – in 1933 they flew the Atlantic; however they perished tragically without reaching Lithuania in the then territory of Germany. Since then, it has been striven to give a sense to this event and the personalities of the heroes as obviously as possible. Today, looking from the perspective of time, we may bravely identify the cult of personalities. In the present research, the concept of cult is treated as the exaggerated worship of somebody, idealisation or as huge respect expressed to somebody. In the societies based on nationalistic ideology, the cults of persons or events appear seeking for the national ideal and herewith striving to form (construct) the society. Real and ”fake” features of historical personalities become a material for creation of the national image and must perform some particular social functions – to concentrate, consolidate the nation, give it strengths to fight in the periods of hardship and pursue for majesty in the times of success. In the paper, there analysed the sources of a cult, its activeness and development. The social functions of the cult as well as its tangible and intangible expressions are identified. The latter are analysed in the semantic aspect. Having analysed the sources and literature, it is possible to state that the cult of S. Darius and S. Girėnas was started immediately after their death. The... [to full text]