Konjunkcija – loginiai prasminiai ryšiai tarp dviejų sakinių, realizuojami formaliomis sakinių siejimo priemonėmis, išreiškiančiomis tam tikrus santykius. Konjunkcijos raiškos priemonių gretinimui pasirinkti dviejų skirtingų funkcinių stilių – meninio ir administracinio – tekstai. Konjunkcija skirstytina į du tipus: tipiškąją ir modalinę. Tipiškąja konjunkcija reiškiami santykiai yra grynieji, jais nenusakomas joks vertinimas ar santykis su tekstu. Pagal tai, kokias funkcijas tekste atlieka loginės semantinės (prasminės) sakinių siejimo priemonės, skiriami keturi tipiškosios konjunkcijos potipiai: sudėjimo, priežasties, priešinamoji ir laiko konjunkcija. Modalinės konjunkcijos siejimo priemonės ne tik susieja sakinius kokiu nors santykiu, bet taip pat nusako ir tam tikrą adresanto požiūrį į sakomą dalyką, turi subjektyvumo atspalvį; ją realizuojančios siejimo priemonės gali išreikšti abejojimą, įsitikinimą, pabrėžimą ar reikšti informacijos šaltinį. Tirtų konjunkcijos atvejų analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Gausiausia tirtuose tekstuose – sudėjimo konjunkcija (45%). Dažniausias sudėjimo santykis – turinio papildymas – meninio stiliaus tekste reiškiamas sudedamuoju jungtuku ir, administracinio stiliaus tekste – jungtuku tačiau. 2) Pridūrimo konjunkcija būdinga tik meninio stiliaus tekstams, nes atlieka ekspresinę funkciją. 3) Administracinio stiliaus tekste labai dažnas iliustruojamasis santykis, realizuotas įterpiniu pavyzdžiui. Tai lemia analizuoto teksto... [toliau žr. visą tekstą] / A conjunction is a logical semantic link between two sentences, realized with the formal devices for connecting sentences, and expressing certain relations. Two different styles of texts were chosen for the comparison of the devices used to express a conjunction, which are literary texts and administrative texts. Conjunctions are divided into two types: typical and modal. A typical conjunction expressing relation are pure, and with them no judgement or link with the text is defined. There are four sub-types of typical conjunctions according to the functions the logical semantical devices for connecting sentences perform in the text, which are additive, causal, adversative and temporal conjunctions. The linking device for a modal conjuntion do not only link sentences by a relation, but also define a certain point of view by the addresser towards something that is said, and has a hint of subjectivity; the connecting tools realizing it can express doubt, certainty, emphasis or stand for an informational source. The analysis of the cases of the conjuntions studied allow one to make the following conclusions: 1. The most conjunctions found in the texts analysed were additive conjuntions (45 %). The most common building relationship – extension – in an literary text is expressed by using the building conjuntion ir (“and”), and in administrative texts with the conjunction tačiau (“however”). 2. Enhancement conjunctions are characteristic only for literary texts, because they... [to full text]

L'information géographique peut être perçue selon trois dimensions : une dimension spatiale (e.g., ville), une dimension temporelle (e.g., date) et une dimension alphanumérique (e.g., population). L'intégration de ces différents types de données est l'un des challenges actuels de la production d'applications permettant la représentation et le traitement d'informations géographiques. Nous nous proposons de contribuer à cette problématique en proposant une méthode afin d'aider à la gestion de la cohérence des données impliquant deux des trois dimensions. Cette cohérence peut se poser après application d'un opérateur sur les informations géographiques. La méthode que nous proposons est basée sur des liens sémantiques entre les dimensions. Une liaison sémantique représente le rapport logique entre les dimensions. Cette liaison associée à des règles de comportement des opérateurs de manipulation, nous permet de garantir la cohérence du modèle de données associé au résultat d’un opérateur. / Geographic information can be perceived according to three dimensions: a spatial dimension (e.g., city), a temporal dimension (e.g., date) and an alphanumeric dimension (e.g., population). The integration of these various types of data is one of the current challenges in order to model geographic representation and to process geographic information. We contribute to this challenge by proposing a method to help in the management of data coherency involving two on three dimensions. This coherency can be settled after applying an operator on geographic information. Our method is based on semantic links between dimensions. A semantic link represents the logical interaction between (two) dimensions. This connection, associated with a set of rules depending on data manipulation operators, allows us to guarantee the coherency of the data model associated with the result of an operator.