Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje kasmet vis didėja stomuotų pacientų skaičius. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo chirurginė technika, stomos priežiūros priemonės, tačiau pacientų paruošimas stomos suformavimo operacijai ir pooperacinė priežiūra vis dar nepakankama. Stomos formavimo operacijos ir toliau išlieka aktualia problema fizinėse, socialinėse, finansinėse, seksualinėse ir psichologinėse gyvenimo srityse. Kol kas dar mažai žinoma apie pacientų mokymą, apie slaugytojo vaidmenį, rengiant pacientus stomos formavimo operacijai, nors pastaruoju metu į tai yra atkreipiamas vis didesnis dėmesys. Būtent todėl mes ir nutarėme įvertinti slaugytojo vaidmenį rengiant pacientus stomos formavimui. Tyrimo tikslas - Įvertinti slaugytojo vaidmenį rengiant pacientus gyvenimui su stoma. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti slaugytojo vaidmenį parenkant optimalią stomos vietą. Nustatyti slaugytojo vaidmenį informuojant pacientus apie stomą prieš operaciją. Nustatyti slaugytojo vaidmenį mokant pacientus stomos priežiūros pagrindų, mitybos ir maudymosi ypatumų, kasdieninių įpročių pokyčius pooperaciniame laikotarpyje. Įvertinti slaugytojo vaidmenį, sprendžiant pacientų psichologines problemas. Tyrimo populiacija. VšĮ VU ligoninėje „Santariškių klinikose“ Pilvo chirurgijos centre gydyti 46 pacientai. Tyrimo metodai. Tyrimo objektas - slaugytojo vaidmuo rengiant pacientus stomos formavimui. Šiam tyrimui buvo naudojamas anketinės tiesioginės apklausos metodas. Apklausai atlikti buvo... [toliau žr. visą tekstą] / A number of stoma patients is increasing both in the world and in Lithuania. Although there has been a considerable progress in surgery techniques and stoma care instruments in Lithuania during the last decade, the preparation of patients for stoma surgery and after-surgery care is still insufficient. Stoma surgery still remains an urgent issue in the physical, social, financial, sexual and psychological aspects. So far the investigation of patients education and the role of medical nurses in preparing patients for stoma surgery was scarce, although lately it is receiving more attention. For this reason, we decided to evaluate the role of medical nurse in preparing patients for stoma surgery. Object of study: to evaluate the role of medical nurse in preparing patients for life with stoma. Tasks of study. To establish the role of a medical nurse in selecting the optimum stoma location. To define the role of a medical nurse in providing patients with information about stoma during pre-surgery period. To define the role of a medical nurse in educating patients on the basic care of stoma, nutrition and bathing peculiarities, also changes in daily habits during the post-surgery period. To define the role of a medical nurse in solving psychological problems of patients. Population of study. 46 patients treated in the Abdominal Surgery Centre of Vilnius University Hospital “Santariškių Clinics“. Methods of study. Object of study: the role of a medical nurse in preparing patients for... [to full text]

Šio tyrimo tikslas - įvertinti moterų, kurioms atlikta krūties vėžio operacija, kūno įvaizdžio pokyčius, taikant radioterapinį gydymą. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas LSMU Krūtų chirurgijos skyriuje 2012 m. sausio – 2013 m. vasario mėnesiais. Tyrimo metu buvo naudojamos kūno įvaizdžio po krūties vėžio anketa (BIBCQ) ir papildomai sudaryti klausimai sociodemografiniams duomenims išsiaiškinti. Anoniminėje anketinėje apklausoje sutikusios dalyvauti pacientės buvo informuotos apie tyrimą, jo tikslą ir eigą. Sutikusios pacientės dalyvauti tyrime, savo sutikimą patvirtino raštiškai, pasirašydamos informuotą sutikimą. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 98 respondentės, kurių amžius svyravo nuo 30 – 74 metų. Respondenčių amžiaus vidurkis 50,9 m. (SN ± 12,09). Tyrimo rezultatai rodo, kad respondentės didžiausiais balų vidurkiais įvertino „pažeidžiamumo“, „gėdos jausmo dėl savo kūno“ ir „pašalinių žmonių žvilgsnių“ skales. Labai stipri sąsaja nustatyta tarp „gėdos jausmo dėl savo kūno“ su „pažeidžiamumo“, „susirūpinimo dėl savo kūno“ ir „pašalinių žmonių žvilgsnių“ skalėmis. „Pažeidžiamumo“ skalė taip pat labai stipriai susijusi su „susirūpinimu dėl savo kūno“ skale. Socialiniai-demografiniai rodikliai turėjo sąsajas su visomis šešiomis kūno įvaizdžio charakteristikomis. Nustatyta, kad didžiausi kūno įvaizdžio balų vidurkiai turėjo sąsajas su vaisingo amžiaus moterimis, ištekėjusiomis ar gyvenančiomis su gyvenimo draugu, turinčiomis spec. vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the study is to evaluate women who underwent breast cancer surgery, body image changes with radiotherapy. Methods. The study was conducted LSMUL Breast Surgery Department in 2012. January - 2013. February. The study has been used in body image after breast cancer questionnaire (BIBCQ) and additionally up questions to find out the socio-demographic data. Patients who agreed to participate in anonymous questionnaire survey, were informed about the study, purpose and progress. Patients consented to participate in the study by signing an informed consent. Results. The survey involved 98 respondents whose ages ranged from 30-74 years. Respondents' average age of 50.9 years (SD ± 12.09). The results show that respondents rated the highest score averages "vulnerability" scale , "body stigma" scale and "transparency" scale. Very strong correlation is found between „body stigma“ with "vulnerability", "body concerns" and " transparency“ scales. "Vulnerability" scale has also very strong correlation with „body concerns"scale. Socio-demographic indicators had correlation to all six characteristics of the body image. It was found that the largest body image point averages had correlation to child-bearing age women, married or living with their common-low, having a secondary or higher education, working, living in the town. Conclusions. 1.The assessment of body image characteristics, among women who underwent breast cancer surgery, during the treatment of radiotherapy... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybę ir nustatyti ją įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti demografinių veiksnių įtaką sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybei. Ištirti sergančiųjų lėtiniu virusiniu hepatitu C žinių apie šią ligą lygį. Įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu turimų žinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti specifinio priešvirusinio gydymo šalutinių reiškinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti slaugytojų vaidmenį gerinant šių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre gydomi virusiniu hepatitu C sergantys 52 pacientai. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas pritaikant anketavimo ir medicininių dokumentų analizės metodus. Taikyta pacientų apklausos anketa žinių apie ligą ir specifinį gydymą įvertinimui ir SF- 36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 15,0 for Windows versijos statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai patikimai žemesniais balais vyrai vertino šias gyvenimo kokybės sritis – „aktyvumo apribojimą dėl fizinių problemų“ ir „socialinę veiklą“, lyginant su tais pačiais moterų rodikliais. Amžius bei išsilavinimas neturėjo įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Ištyrus sergančiųjų lėtiniu VHC žinių apie ligą lygį, nustatyta, kad jų žinios apie ligą nepakankamos. Geriausios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work – to evaluate chronic hepatitis C patients quality of life and to determine the quality of life affecting factors. The goals of the research work. To assess an impact of demographic factors on the quality of life of patients with chronic viral hepatitis C. To investigate a level of knowledge about chronic hepatitis C in patients suffered with this disease. To determine an impact of available knowledge about the disease on quality of life in patients with chronic hepatitis C. To evaluate the specific antiviral treatment side effects influence on the quality of life. To assess the role of nurses in improving the quality of patients life. The research population. 52 chronic hepatitis C patients undergone antiviral therapy in VUL “Santariškių klinikos” Centre of Hepatology, Gastroenterology and Dietetics were studied. The research methods. The research was carried out using methods for analysis of surveys and medical documents. Patients knowledge about the disease and antiviral treatment side effects was evaluated using survey questionnaire and SF-36 quality of life assessment questionnaire. Statistical analysis was performed using the Microsoft Office Excel 2003 and SPSS 15.0 for Windows statistical program. The results and conclusions. During the research it was found that men statistically worse, as compared with the same characteristics of women, scored following domains of the quality of life: "the activity limitation due to physical problems"... [to full text]