Darbe formuluojama ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo sąvoka, pristatomi ir apibūdinami šios sumarinio proceso rūšies pagrindiniai procesiniai požymiai, uždaviniai bei tikslai. Analizuojant darbe keliamus klausimus pagrindinis tyrimo objektas buvo šiame procese pagrindinį vaidmenį atliekantis teismas, įstatymų jam suteikta prerogatyva šio proceso atžvilgiu. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylinėjimosi ginčų dėl nedidelių sumų formas ir daro prielaidą, jog šios rūšies procese įstatymo leidėjas teismui suteikia per didelę prerogatyvos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog pastarasis procesas laikytinas bylinėjimosi forma, kuria siekiama greitesnio nei įprasta bylos išnagrinėjimo ir nereikalaujama tokio bylos aplinkybių ištyrimo laipsnio, koks yra būtinas nagrinėjant bylas bendrąja ginčo teisena dar nereiškia, jog šalims neturi būti suteikta atstovavimo teisė, ribojama teisė būti išklausytam. Tačiau įvertinant tai, jog yra suteikta galimybė surašyti trumpesnį, supaprastintos formos sprendimą, kuris palengvina teismo bei pagalbinio personalo darbą, nestabdo civilinės apyvartos ilgais bylinėjimosi laikotarpiais ir yra veiksminga proceso koncentruotumo priemonė, teismas savo nuožiūra galėtų ir turėtų labiau populiarinti bei praktikuoti šį civilinio proceso kodekse reglamentuojamą ginčų sprendimo būdą. / In the work Small claims litigation: does the implementation of the Court’s discretion have limits? the conception of Small claims litigation is formulated, the main attributes, goals and objectives of this sort of summary process are determined and described. When analyzing the problems, raised in this work, the main object of the research became the Court, which plays the leading role in this process due to prerogative power, given by the law. The author of this work analyzes the different forms of Small claims litigation, established in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania, and makes an assumption that in this sort of process the prerogative power given to the Court by legislative bodies is excessive. Although the process in question is regarded to as a form of litigation, which is used to speed up investigation of a case without requiring the level of fact-finding as high as it is necessary in cases of common legal proceedings, it does not mean that the parties’ should not be given the right to be represented, or their right to be heard should be limited. Considering the fact, that the opportunity has been given to draw up a more concise and streamlined solution, which would facilitate the work of the Court and ancillary staff, would not impede civil turnover with long litigation periods, and would be a good measure of process concentration, the Court at its discretion should put more efforts popularizing and practicing this method of dispute procedure... [to full text]