Darbe formuluojama ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo sąvoka, pristatomi ir apibūdinami šios sumarinio proceso rūšies pagrindiniai procesiniai požymiai, uždaviniai bei tikslai. Analizuojant darbe keliamus klausimus pagrindinis tyrimo objektas buvo šiame procese pagrindinį vaidmenį atliekantis teismas, įstatymų jam suteikta prerogatyva šio proceso atžvilgiu. Autorius analizuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylinėjimosi ginčų dėl nedidelių sumų formas ir daro prielaidą, jog šios rūšies procese įstatymo leidėjas teismui suteikia per didelę prerogatyvos teisę. Atsižvelgiant į tai, jog pastarasis procesas laikytinas bylinėjimosi forma, kuria siekiama greitesnio nei įprasta bylos išnagrinėjimo ir nereikalaujama tokio bylos aplinkybių ištyrimo laipsnio, koks yra būtinas nagrinėjant bylas bendrąja ginčo teisena dar nereiškia, jog šalims neturi būti suteikta atstovavimo teisė, ribojama teisė būti išklausytam. Tačiau įvertinant tai, jog yra suteikta galimybė surašyti trumpesnį, supaprastintos formos sprendimą, kuris palengvina teismo bei pagalbinio personalo darbą, nestabdo civilinės apyvartos ilgais bylinėjimosi laikotarpiais ir yra veiksminga proceso koncentruotumo priemonė, teismas savo nuožiūra galėtų ir turėtų labiau populiarinti bei praktikuoti šį civilinio proceso kodekse reglamentuojamą ginčų sprendimo būdą. / In the work Small claims litigation: does the implementation of the Court’s discretion have limits? the conception of Small claims litigation is formulated, the main attributes, goals and objectives of this sort of summary process are determined and described. When analyzing the problems, raised in this work, the main object of the research became the Court, which plays the leading role in this process due to prerogative power, given by the law. The author of this work analyzes the different forms of Small claims litigation, established in the Civil Process Code of the Republic of Lithuania, and makes an assumption that in this sort of process the prerogative power given to the Court by legislative bodies is excessive. Although the process in question is regarded to as a form of litigation, which is used to speed up investigation of a case without requiring the level of fact-finding as high as it is necessary in cases of common legal proceedings, it does not mean that the parties’ should not be given the right to be represented, or their right to be heard should be limited. Considering the fact, that the opportunity has been given to draw up a more concise and streamlined solution, which would facilitate the work of the Court and ancillary staff, would not impede civil turnover with long litigation periods, and would be a good measure of process concentration, the Court at its discretion should put more efforts popularizing and practicing this method of dispute procedure... [to full text]

Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK), XXXI skyriaus, antrame skirsnyje, įtvirtinto pagreitinto proceso instituto problemos. Pirmiausia remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra yra supažindinama su sąvokomis: baudžiamasis procesas ir forma. Plačiau analizuojama supaprastinto proceso samprata, jo formos, pagreitinto proceso sąvoka ir samprata. Aptariami pagreitintą procesą įtakoję Vokietijos ir Prancūzijos pagreitinto proceso modeliai bei iki 2003-05-01 Lietuvoje galiojęs sumarinis procesas. Jis lyginamas su pagreitintu procesu, kaip labiausiai nulėmęs pagreitinto proceso taikymo praktiką. Didžiausias dėmesys, žvelgiant per hipotezės „pagreitinto proceso taikymo problemų kilimą praktikoje įtakoja ne tik įstatyminis reguliavimas, bet ir praktikos vienodinimo teisės aktai, taip pat žmonių psichologija ir organizacijų vadyba“ prizmę, skiriamas pagreitinto proceso procedūrai nagrinėti. Analizuojamos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme stadijos. Darbe aptariamos teorinės ir praktinės problemos aštriausiais klausimais: normų kolizijos, baudžiamojo proceso principų ir įtariamojo procesinių garantijų užtikrinimo, galimybės nepateikti teismui jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos, aiškių nusikaltimo padarymo aplinkybių suvokimo, pagreitinto proceso taikymo sunkiems nusikaltimams, tyrimo termino klausimais. Gvildenamos kitos – vadybinės ir psichologinės problemos, tiesiogiai įtakojančios praktines problemas. / The final Master's paper work analyses problematic aspects of the institute of the accelerated process legitimated in the XXXI chapter of the Lithuania code of criminal procedure. First of all, referring to the Lithuanian and foreign scientific literature the following concepts are introduced: the criminal process and its form. The concept and forms of the simplified process as well as the concept of the accelerated process are analyzed more precisely. The models of the accelerated process in Germany and France and the summary process valid in Lithuania till May 01, 2003 and their influence to the development of the accelerated process are discussed. The summary process is compared to the accelerated process as the most determining feature to the practice of accelerated process. The most attention is paid to the analysis of the procedure of the accelerated process looking in the light of hypothesis “the change of problems of the practical appliance of accelerated process are influenced not only by legal regulation but also by practical regulation as well as human psychology and organizational management”. Stages of pre-trial investigation and trial in the district court are being analyzed. The following sensitive problems are discussed in this paper work: collision of legal norms, the assurance of the principals of criminal process and process guarantees of the suspect, possibility not to present any pre-trial investigation material to the judge, clear perception of... [to full text]