Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus. Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7 proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of secondary comprehensive school students in Lithuania The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their socio-economic status. Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products, one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5% with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks. Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social status influenced the most on how much students ate... [to full text]