Problema. Švietimas - prioritetinė valstybės veiklos sritis. Kalbėdami apie švietimą , kalbame apie jaunosios kartos ugdymą ir lavinimą. . Kaip pastebėjo sociologas A. Giddensas , „asmenybės ypatingumas yra ne jos kraujo sudėtis ar abstrakti žmogaus fizinė prigimtis, o jo socialinė vertė“ (17, 1989, p. 72). Asmenybe ne gimstama, o tampama. Popamokinis ugdymas Lietuvoje nesusilaukia pakankamai dėmesio. Nemaža dalis vaikų nėra papildomai lavinami, tobulinami. Pertvarka, nauji vėjai. 1992m., subyrėjus Tarybų Sąjungai, griuvus Berlyno sienai, žlugus į Rytus ir Vakarus po Antrojo pasaulinio karo padalytam pasauliui, Europai, o ypač rytinėms jos šalims, iškilo nemažai ekonominių, politinių ir kultūrinių sunkumų. Atgauta tautinė nepriklausomybė sukėlė jausmų sumaištį: pasikeitus situacijai reikėjo daug ką permąstyti: tautinės, tradicinės nuostatos pynėsi su poreikiu modernėti ir tarptautėti. Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos šalimis ėmė krypti į Vakarus: pradėti plėtoti santykiai su Vakarų Europos valstybėmis, užmegzta nemaža ryšių tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Vieni jų – bendradarbiavimas, plėtojant darbą Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose. Visuomenės padėtis. Pastarąjį dvidešimtmetį iškilo trys svarbios socialinės problemos, netiesiogiai veikiančios šeimą. Vis sparčiau auga smurtas, nuvertėjančios moralės normos ir vis didėjanti emigracija, vaikus paliekant su seneliais, giminaičiais ar globėjais . Smurto mūsų visuomenėje daugėja, tiek smurto prieš asmenį... [toliau žr. visą tekstą] / For many years (actually, the entire period of Soviet rule) the Lithuanian educational culture was dominated by the idea that children ought to be regarded as insufficiently mature individuals from the social point of view. So, the development of writing, reading, and counting skills was in the focus of attention. This implied leaving the development of personality to itself. Promoted by teachers working at pre-school and school institutions, these views needed correction. However, the correction was a rather complicated endeavour in the first years of Lithuanian educational system reform (1992-1996). Foreign scholars regard children’s education at kindergartens or primary schools as a vital link in the education system chain. In their opinion, it is equivalent to other links, including the regular school and the adults’ education. Thus, reforms were related with the cultural and social significance of childhood stage, and with the changes in children and adults’ education - an absolutely essential thing for the survival of our nation. Lithuania needs a pattern of education. It must be new from the qualitative point of view, and, what is more, it must be geared to the needs of the 21st c. The emerging knowledge society brings up more complex requirements. With the increasing mutual independence, the development of human relations is becoming more and more urgent today. National economies are turning into international or even trans-national ones. People of the world interact... [to full text]

Disertacijos objekto tyrimo strategija remiasi keturiais kriterijais. Pirma, fenomeno ir jo raidos tyrimo. Antra, tyrimas nėra apribojamas tik šiandieninės Lietuvos Respublikos teritorija. Trečia, tiriamoji problema ir keliami klausimai interpretuojami apimant platesnį spektrą europinės istoriografijos pavyzdžių, kurie įgalina lyginamojoje perspektyvoje kontekstualizuoti egzistavusios vietinės socialinės tikrovės ypatumus, ieškoti sąryšio / skirties, bendros raidos taškų tarp skirtinguose regionuose egzistavusių fenomenų. Ketvirta, į tiriamąjį objektą žvelgiama kaip į daugiasluoksne struktūra pasireiškusį fenomeną. Tokiu būdu bandoma ieškoti naujų teorinių prieigų, neapsiribojant vien tik tradiciniu istoriniu pasakojimu. Disertacijos tyrimo objektas – pilis kaip kokybiškai, priklausomai nuo sociopolitinių sąlygų, kintantis reiškinys. Pilis suvokiama kaip Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės teritorinis, socialinis, simbolinis, teisinis ir reprezentacinis fenomenas. Kartu pilis suprantama kaip integrali socialinės tikrovės dalis, todėl interpretuotina tik siejant ją su visuomene, jos transformacijomis ir veikla, kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Pilis apibrėžiama kaip struktūra atsispiriant nuo trijų pjūvių: teritorijos (a), visuomenės (b), galios-valdžios (c). Pilis aiškinama kaip teritoriją telkiantis ir formuojantis branduolys, tokiu būdu erdvė ilgainiui buvo transformuojama į aiškią ir savo ribas turinčią teisiškai, administraciškai, ūkiškai pavaldžią... [toliau žr. visą tekstą] / The strategy of research into the dissertation object is based on four criteria. First, it is a study of a phenomenon and its development. Second, the study is not confined to the present territory of the Republic of Lithuania. Third, the research problem and questions raised are interpreted in a broader light of examples from the European historiography, which enable to contextualise past features of the local social reality and search for similarities and/or differences as well as common points in the development of the phenomena which existed in different regions. Fourth, the object under analysis is perceived as a phenomenon with a multifaceted structure. Therefore, an attempt is made to look for new theoretical approaches rather than limit oneself to a traditional historical narrative. Historiography has seen attempts to disclose the development of society, uneven social structure, its specific features, etc. through the analysis of one phenomenon. However, this is only possible by looking at that phenomenon from different perspectives and analysing it as a product of different spheres of social reality, because focusing on a single aspect of the phenomenon limits the possibilities for interpretation which would reveal the multifunctional nature of the phenomenon and uneven trajectories of its development. The phenomenon of the castle is one of those problems which has not been analysed systematically and consistently. The existing historiography has mostly perceived... [to full text] / Man versteht die Burg als ein sich mit der Zeit und in einem bestimmten Raum veränderndes soziopolitisches Phänomen. Dieses Phänomen hatte verschiedene Besonderheiten, die von der konkrete Gesellschaft beeinflusst worden sind. Deshalb ist es sehr wichtig zu betonen, dass Großfürstentum Litauen in seiner räumlichen und territoriellen Lage sehr heterogen war, d.h., dass Sozialstruktur von verschiedener Staatsterritorien auch sehr unterschiedlich war. Dies lässt uns behaupten, dass wir nicht über Burgphänomen, sondern über Burgphänomene sprechen sollen. Diese Annahme supponiert solche methodische Ausgangspunkte: • Vergleichende (diachrone und synchrone) Perspektive • Strukturalistische Perspektive Die Burg war ein Teil der damaligen Gesellschaft und der Ausdruck der Sozialrealität, deswegen soll man aufmerksam sein und verschiedene Phänomenentwicklungen beachten, weil jeder Raum und jedes Territorium seine eigene Sozialstruktur hatte. (Laut Henri Lefebvre: „Jede Gesellschaft (...) produziert einen ihr eigenen Raum“). Zweifelsohne beeinflusste sie die Entwicklung der Burg. Als einer der methodischen Ansätze man kann also das Phänomen der Gleichzeitigkeit des Ungleichzeitigen Phänomen nennen. Besondere Konzentrierung an den Raum und ihrer Heterogenität in der Geschichte (R. Koselleck).