Modernėjanti visuomenė ir intensyvėjantys asmenų tarpusavio santykiai kelia vis didesnius reikalavimus teisei ir teisinėms sistemoms. Visuomeninių santykių įvairovė lemia vis sunkiau išsprendžiamų ginčų patekimą į teismus, o santykių gausa, sąlygojanti ginčų gausą, yra vis didesnė teismų apkrovos priežastis. Tuo tarpu tikslai ir uždaviniai keliami ginčus sprendžiantiems subjektams nekinta: bylos turi būti sprendžiamos tiksliai, tinkamai ir, ne mažiau svarbu, operatyviai. Šioje sudėtingoje situacijoje teisės mokslas verčiamas ieškoti būdų, kaip nebloginant kokybės, be papildomų resursų pasiekti adekvačius, operatyvius rezultatus. Viena iš galimybių – sunkių ir lengvų bylų atskyrimas. Toks skirstymas leidžia atlikti esminį resursų, naudojamų bylų sprendimui, perskirstymą, kurio metu nepagrįstai nuoseklus, bereikalingais etapais apkrautas lengvų bylų sprendimas supaprastinamas. Jam nepagrįstai skirti sprendimo intelektualiniai resursai perkeliami į sudėtingų bylų sprendimą. Bylų grupavimas ir skirtingų procedūrų taikymas jų sprendimui nors ir gali palengvinti bylų sprendimą, visgi susiduria su sunkumais praktiniame taikyme. Būtina nustatyti ir apibrėžti tokio skyrimo galimybes, leistinumą, principų ir normų aiškinimo santykį skiriant bylas. Kitas esminis momentas – pačių bylų sprendimas. Pripažįstant jų skirtumus ir skirtingumą joms taikomų sprendimo būdų, būtina atsakyti, kokie yra tie būdai. Lengvų bylų atveju nesunkiai sutariama dėl silogistinio normų taikymo ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Sophisticated society, more and more intensive public internecine relations causes bigger requirements for law and legal systems then in the past. The variety of public relations determines that complicated disputes reach courts, and abundance of the disputes is the reason of great courts‘load. However, aims and requirements for the judging persons stay the same: cases must be decided in specific way, duly and , what is of not less importance, fast. In this complicated situation legal doctrine is forced to look for ways how to receive adequate, fast results without reduce in quality and additional resources. Separation of hard and easy cases is one of the ways out. Such separation allows execute essential allocation of resources where unreasonably detailed, containing unnecessary phases judgment of easy cases is simplified. Intellectual resources unreasonably dedicated to this process are transferred to the judgment of hard cases. Even when grouping and usage of different procedures can simplify judgment, it faces difficulties when used in practice. It is necessary to describe possibilities, admissibility of such a separation, describe relation between norms and principles when separating hard and easy cases. One more critical moment – decision of hard cases itself. When agreeing on differences between these cases and on different applicable procedure it is necessary to answer what are these procedures. In the occasions of easy cases it is wildly agreed that syllogistic... [to full text]