Modernėjanti visuomenė ir intensyvėjantys asmenų tarpusavio santykiai kelia vis didesnius reikalavimus teisei ir teisinėms sistemoms. Visuomeninių santykių įvairovė lemia vis sunkiau išsprendžiamų ginčų patekimą į teismus, o santykių gausa, sąlygojanti ginčų gausą, yra vis didesnė teismų apkrovos priežastis. Tuo tarpu tikslai ir uždaviniai keliami ginčus sprendžiantiems subjektams nekinta: bylos turi būti sprendžiamos tiksliai, tinkamai ir, ne mažiau svarbu, operatyviai. Šioje sudėtingoje situacijoje teisės mokslas verčiamas ieškoti būdų, kaip nebloginant kokybės, be papildomų resursų pasiekti adekvačius, operatyvius rezultatus. Viena iš galimybių – sunkių ir lengvų bylų atskyrimas. Toks skirstymas leidžia atlikti esminį resursų, naudojamų bylų sprendimui, perskirstymą, kurio metu nepagrįstai nuoseklus, bereikalingais etapais apkrautas lengvų bylų sprendimas supaprastinamas. Jam nepagrįstai skirti sprendimo intelektualiniai resursai perkeliami į sudėtingų bylų sprendimą. Bylų grupavimas ir skirtingų procedūrų taikymas jų sprendimui nors ir gali palengvinti bylų sprendimą, visgi susiduria su sunkumais praktiniame taikyme. Būtina nustatyti ir apibrėžti tokio skyrimo galimybes, leistinumą, principų ir normų aiškinimo santykį skiriant bylas. Kitas esminis momentas – pačių bylų sprendimas. Pripažįstant jų skirtumus ir skirtingumą joms taikomų sprendimo būdų, būtina atsakyti, kokie yra tie būdai. Lengvų bylų atveju nesunkiai sutariama dėl silogistinio normų taikymo ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Sophisticated society, more and more intensive public internecine relations causes bigger requirements for law and legal systems then in the past. The variety of public relations determines that complicated disputes reach courts, and abundance of the disputes is the reason of great courts‘load. However, aims and requirements for the judging persons stay the same: cases must be decided in specific way, duly and , what is of not less importance, fast. In this complicated situation legal doctrine is forced to look for ways how to receive adequate, fast results without reduce in quality and additional resources. Separation of hard and easy cases is one of the ways out. Such separation allows execute essential allocation of resources where unreasonably detailed, containing unnecessary phases judgment of easy cases is simplified. Intellectual resources unreasonably dedicated to this process are transferred to the judgment of hard cases. Even when grouping and usage of different procedures can simplify judgment, it faces difficulties when used in practice. It is necessary to describe possibilities, admissibility of such a separation, describe relation between norms and principles when separating hard and easy cases. One more critical moment – decision of hard cases itself. When agreeing on differences between these cases and on different applicable procedure it is necessary to answer what are these procedures. In the occasions of easy cases it is wildly agreed that syllogistic... [to full text]

Consumer credit has become a common source of finance for households, inevitable for the majority of them. Developments of credit markets that emerged as a result of economic hardship in 2008-2009, leads to the high relevance of the scientific researches on the topic. Traditional consumer loans provided by banks or credit unions are supplemented by the new debt instruments. The most popular and well known ones are payday loans (small amount, short term and high cost loans), having the high credit price (in APR terms) and are easily accessible. Because of such rapid growth and popularity of payday loans among socially vulnerable borrowers, these transactions became the object of regulation. The regulator here faces a very complex task - to balance the interests of the payday loan transaction parties (borrower and lender) throughout the process of the transaction. In the Baltic States, including Lithuania, payday lending transactions and their regulation is a well underexplored field of scientific research. Analysis of the scientific literature has revealed that there is a general disagreement on whether payday loans benefit or harm borrowers? Usually studies does not provide complete answer on how to regulate payday lending transactions in order to ensure access to credit and balance the interests of creditors and debtors. No one has offered a model of payday lending transactions regulation yet. Moreover, there is no generally established view on the balance of borrowers’ and... [to full text] / Vartojimo kreditavimas yra įprastas namų ūkių poreikių finansavimo šaltinis, neišvengiamas daugeliui jų. Kreditavimo rinkos pokyčiai, atsiradę ekonomikos sunkmečio laikotarpiu 2008-2009 metais, lemia ypatingai didelį šios tematikos mokslinių tyrimų aktualumą. Tradicines bankų ar kredito unijų teikiamas vartojimo paskolas papildė nauji skolinimo instrumentai, tarp kurių populiarūs ir žinomi – mažieji vartojimo kreditai, pasižymintys aukšta palūkanų norma ir lengvu prieinamumu. Dėl mažųjų vartojimo kreditų populiarumo tarp socialiai pažeidžiamų asmenų ir augimo, šie sandoriai tapo reguliavimo objektu. Reguliuotojui čia kyla sudėtingas uždavinys subalansuoti reguliavimo objekto – mažojo vartojimo kreditavimo sandorio šalių (skolininko ir kreditoriaus) interesus šio sandorio proceso metu. Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvoje, mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai ir jų reguliavimas yra visiškai mokslininkų netyrinėtas reiškinys.Mokslinės literatūros analizė parodė, kad tyrėjai nesutaria ar visumoj mažieji vartojimo kreditai labiau padeda vartotojams, ar yra jiems labiau žalingi. Dažnai moksliniai tyrimai neatsako į klausimą - kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad būtų užtikrintas kredito prieinamumas ir subalansuota skolininko bei kreditorių interesų apsauga. Mokslinėje literatūroje nėra pasiūlyto mažojo vartojimo kreditavimo sandorių reguliavimo modelio, nėra nusistovėjusio požiūrio į priešingų skolininko ir kreditorių interesų balansavimą ar mažojo... [toliau žr. visą tekstą]

Vartojimo kreditavimas yra įprastas namų ūkių poreikių finansavimo šaltinis, neišvengiamas daugeliui jų. Kreditavimo rinkos pokyčiai, atsiradę ekonomikos sunkmečio laikotarpiu 2008-2009 metais, lemia ypatingai didelį šios tematikos mokslinių tyrimų aktualumą. Tradicines bankų ar kredito unijų teikiamas vartojimo paskolas papildė nauji skolinimo instrumentai, tarp kurių populiarūs ir žinomi – mažieji vartojimo kreditai, pasižymintys aukšta palūkanų norma ir lengvu prieinamumu. Dėl mažųjų vartojimo kreditų populiarumo tarp socialiai pažeidžiamų asmenų ir augimo, šie sandoriai tapo reguliavimo objektu. Reguliuotojui čia kyla sudėtingas uždavinys subalansuoti reguliavimo objekto – mažojo vartojimo kreditavimo sandorio šalių (skolininko ir kreditoriaus) interesus šio sandorio proceso metu. Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvoje, mažojo vartojimo kreditavimo sandoriai ir jų reguliavimas yra visiškai mokslininkų netyrinėtas reiškinys.Mokslinės literatūros analizė parodė, kad tyrėjai nesutaria ar visumoj mažieji vartojimo kreditai labiau padeda vartotojams, ar yra jiems labiau žalingi. Dažnai moksliniai tyrimai neatsako į klausimą - kaip reguliuoti mažojo vartojimo kreditavimo sandorius, kad būtų užtikrintas kredito prieinamumas ir subalansuota skolininko bei kreditorių interesų apsauga. Mokslinėje literatūroje nėra pasiūlyto mažojo vartojimo kreditavimo sandorių reguliavimo modelio, nėra nusistovėjusio požiūrio į priešingų skolininko ir kreditorių interesų balansavimą ar mažojo... [toliau žr. visą tekstą] / Consumer credit has become a common source of finance for households, inevitable for the majority of them. Developments of credit markets that emerged as a result of economic hardship in 2008-2009, leads to the high relevance of the scientific researches on the topic. Traditional consumer loans provided by banks or credit unions are supplemented by the new debt instruments. The most popular and well known ones are payday loans (small amount, short term and high cost loans), having the high credit price (in APR terms) and are easily accessible. Because of such rapid growth and popularity of payday loans among socially vulnerable borrowers, these transactions became the object of regulation. The regulator here faces a very complex task - to balance the interests of the payday loan transaction parties (borrower and lender) throughout the process of the transaction. In the Baltic States, including Lithuania, payday lending transactions and their regulation is a well underexplored field of scientific research. Analysis of the scientific literature has revealed that there is a general disagreement on whether payday loans benefit or harm borrowers? Usually studies does not provide complete answer on how to regulate payday lending transactions in order to ensure access to credit and balance the interests of creditors and debtors. No one has offered a model of payday lending transactions regulation yet. Moreover, there is no generally established view on the balance of borrowers’ and... [to full text]