The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]