UNIDROIT Tarptautiniai komercinių sutarčių principai – vieni iš moderniausių bendrosios sutarčių teisės vienodinimo instrumentų. 1994 m. pirmoji UNIDROIT Principų redakcija pasirodė būtent tuo metu, kai buvo atkuriama Lietuvos privatinė teisė. Atsižvelgiant į tai, beveik visos UNIDROIT Principų nuostatos buvo perkelta į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Tačiau bendrosios sutarčių teisės vienodinimo darbai nesustojo ir 2004 m. pasirodė nauja UNIDROIT Principų redakcija, kuri buvo pataisyta ir papildyta naujomis dalimis: atstovų įgalinimai, trečiųjų asmenų teisės, įskaitymai, reikalavimo teisės perleidimas, skolų perkėlimas, sutarties perleidimas ir senaties terminai. Šio darbo pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų reikšmė Lietuvos civilinėje teisėje, t.y. aptariama kokią įtaką turėjo pirmoji UNIDROIT Principų redakcija kuriant Lietuvos Civilinį kodeksą. Antrojoje darbo dalyje analizuojami atskiri 2004 m. UNIDROIT Principų redakcija papildyti sutarčių teisės institutai Lietuvos civilinės teisės atžvilgiu, išskiriant panašumus ir skirtumus randamus UNIDROIT Principuose (2004) ir CK. Lyginant šiuos du dokumentus, taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. / UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts – one of the most modern instruments of general contract law. 1994 edition of the UNIDROIT Principles appeared exactly when Lithuania’s contract law has been created. As a result, most of provisions of UNIDROIT Principles were incorporated into Civil Code of Lithuania. But it wasn’t the end of international unification of general contract law, so after ten years appeared new edition of UNIDROIT Principles. UNIDROIT Principles 2004 were enlarged in such items: authority of agents, third party rights, set-off, assignment of rights, transfer of obligations and assignment of contract, limitation periods. The first part of the thesis deals with the issues of significance of UNIDROIT Principles vis-à-vis Lithuanian Civil Law, e.g. it is discussed what impact first edition of UNIDROIT Principles have had in creating Civil Code of Lithuania. The second part of the thesis deals with the issues related to separate items of second edition of UNIDROIT Principles in regard to Lithuanian civil law. In analyzing separate items it is highlighting differences and similarities that can be found in provisions and its comments of UNIDROIT Principles 2004 and Civil code. In this part is also analysed concepts of Lithuanian Supreme Court.

Komisija nurodo, kad tarp Valstybių narių egzistuojantys nacionaliniai sutarčių teisės skirtumai atgraso prekiautojus ir ypač MVĮ plėsti veiklą ir užsiimti prekybą kitose Valstybėse narėse, dėl ko kiekvienais metais ES vidaus rinkoje prarandama bent 26 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Vienos konvencija nereglamentuoja tam tikrų pirkimo – pardavimo sutarčių teisės aspektų, be to Vienos konvencija gali būti taikoma ribotai, nes ją pasirašė ne visos Valstybės narės ir nėra vienodą jos aiškinimą užtikrinančio mechanizmo, Pasiūlymu siekiama sukurti 2 – ąjį sutarčių teisės režimą, kuris egzistuotų kiekvienos Valstybės narės nacionalinėje teisėje. BEPPST – naujas ir sudėtingas teisinis instrumentas, kurį rengiant neišvengta reikšmingos problematikos. BEPPST ir jo poreikio aplinkybes konstruktyviai kritikuoja tiek Valstybių narių institucijos ir organizacijos, tiek teisės mokslininkai. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas nevyksta nei reikšmingos praktinės, nei mokslinės diskusijos. Dėl to šiame darbe atkreipiamas dėmesys ne tik į BEPPST, kaip teisinio instrumento problematiką, bet ir jį priimti paskatinusias aplinkybes bei su tuo susijusią problematiką. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nurodoma Europos sutarčių teisės raida, jos poreikio aplinkybės ir siekiamas efektas, kurį turėtų sukurti tokia teisė. Pateikiama informacija, kuria remiantis ES institucijos daro prielaidą, kad egzistuoja poreikis parengti BEPPST. Egzistuojant abejonėms ar Komisijos pateikiama informacija yra... [toliau žr. visą tekstą] / Commission indicates that differences in contract law among the Member States hinder traders and particularly SMEs to engage in cross-border trade within other Member states, therefore at least 26 billion EUR is lost each year in the internal market. Taking into consideration that the Vienna Convention does not regulate certain aspects in contracts of sales of goods, further limitations to its applicability arise as not all Member States have signed the Vienna Convention and there is no mechanism which could ensure its uniform interpretation, therefore it is intended with this Proposal to establish the 2nd contract law regime within the national law of each Member State. CESL is a new and complex legal instrument, which does not escape from material problems. CESL and circumstances of its demand in the interested society receives constructive criticism from Member States institutions, business organizations and legal scholars. In Lithuania, there is no meaningful practical or legal discussions regarding this issue. Therefore attention is being paid in this thesis not to only to the problems related with CESL as a legal instrument, but to the motives which encouraged to adopt this instrument and related problems thereof, as well. In the first part of this thesis, development of the European contract law, circumstances of demand and result to be achieved is identified. Information whereby EU institutions conclude assumption that there is a demand of interested society to... [to full text]

In a time of rapid development of technologies, new forms of contracting online emerge. Two of these are analyzed in this thesis: click-wrap agreements (where an offer is accepted by way of clicking on an icon “I agree”) and browse-wrap agreements (where the offeree supposedly accepts the offer by browsing on a website, while the terms to the contract are accessible through an inconspicuous hyperlink). Click-wrap agreements are formed, they are accepted in a manner recognized as binding and the offeree knows the terms she assents to. Browse-wrap agreements are generally not formed. Even though the action of browsing on a website could indicate assent, the offeree must know that the act of browsing will be construed as acceptance. But the offeree is generally not made aware of the terms to the contract and thus cannot assent to what she is not aware of. However, if the offeree is in fact aware of the terms to the contract and still knowingly performs the action of browsing, a contract is formed and the offeree is bound. There are some doctrinal problems with an element of an offer – intent to be bound. E-contracting involves a great deal or recklessness by the offerors as well as offerees, leading to the conclusion that the action of clicking “I agree” does not really indicate the intent of the party who performs the act, to actually agree. There is no adequate answer to this problem presently. To sum up, the enforceability of click-wrap contracts is settled in courts, it is a... [to full text] / Besivystant technologijoms keičiasi ir sutarčių sudarymo būdai: dėl mažesnių kaštų ir patogumo populiarėja sutartys elektroninėje erdvėje. Prie to turi prisitaikyti ir teisinė aplinka, todėl šiame magistro darbe yra aptariamos dvi sąlyginai naujos sutarčių sudarymo formos. Viena jų – spragtelėjimu sudaroma sutartis (angl. – click-wrap agreement). Čia oferentas akceptuoja sutarties sąlygas, paspausdamas monitoriaus ekrane ikoną „Sutinku“ ar pan. O situacija, kai sutartis turėtų būti sudaroma naršymu (angl. – browse-wrap agreement) – kiek sudėtingesnė, čia oferentas turėtų išreikšti savo sutikimą vien naršydamas internetinėje svetainėje, tačiau informacija, apie tai, jog naršymas bus laikomas sutikimu galima rasti spragtelėjus ant saito (angl. – hyperlink), kuris neretai būna pateikiamas puslapio apačioje, bet apie nuorodą su sutarties sąlygomis ir akceptavimo būdu oferentas nėra informuojamas, dažnai apie ją net nežino. Šiame darbe spragtelėjimu ir naršymu sudaromos sutartys analizuojamos kaip abstrakčios teisės koncepcijos, aptariamas jų pagrįstumas, tinkamumas. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės teisės sprendimai darbe aptariami lyginamuoju aspektu. Pirmiausia privalu išsiaiškinti ar galima sudaryti sandorius elektroninėmis (ne tik ryšio) priemonėmis. Nors elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodama informacija prilyginama rašytiniams dokumentams (taigi, taip sudaromos sutartys tikrai galioja), spragtelėjimu ar naršymu sudaromų sutarčių atveju, ši teisinė... [toliau žr. visą tekstą]