Taika suteikia galimybę užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrų ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą. Taikos siekimas reikalauja įtempto darbo ir didelių pastangų: siekiant taikos, einama lygybės, kompromiso ir abipusės (daugiašalės) satisfakcijos kryptimi. Tik pačios konfliktuojančios šalys žino, koks rezultatas joms būtų priimtinas, patenkinantis jų interesus, teikiantis pasitenkinimą konkrečioje situacijoje ir užkertantis kelią atsinaujinantiems nesutarimams dėl to paties dalyko. Civilinių teisinių santykių subjektų ginčas efektyviai gali būti išsprendžiamas taikos sutartimi. Šio teisinio instrumento panaudojimas ginčo sureguliavimui įgalina pasiekti bendrą sprendimą, dažniausiai šalis įpareigojantį ir vykdomą dėl jo priimtinumo susitariantiesiems. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos teismams pateikiamų tvirtinti civilinius teisinius santykius reglamentuojančių taikos sutarčių turinio ypatumus. Darbe glaustai analizuojama lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros šaltiniuose bei šalies teisės aktuose įtvirtinta taikos sutarties samprata, įvardijami taikos sutarties turiniui ir formai keliami reikalavimai, apžvelgiami taikos sutartimis išsprendžiamų konfliktų ypatumai, nustatomos taikos sutarčių panaudojimo praktikoje problemos, samprotaujama apie teismuose patvirtintų taikos sutarčių turinio įvertinimo kokybę. Atsižvelgiant į magistriniame darbe atliktą Lietuvos Respublikos teismuose patvirtintų taikos sutarčių... [toliau žr. visą tekstą] / Peace enables to ensure consistency of terms, mutual understanding, satisfaction of each common and all different needs. The pursuit of peace requires hard work and huge efforts: in the process of striving for peace, the course of equality, compromise and mutual (multilateral) satisfaction has to be set. It is only the conflicting parties know what the result would be acceptable to them to fit their interests, satisfying in a given situation and preventing from renewable disagreements on the same issue. Legal relations in civil litigation can be effectively resolved with the settled contract. The application of this legal instrument allows resolving the dispute and arriving to common decision, usually binding and thus enforceable due to its acceptability for both contracting parties. The aim of this masters’ theses is to analyze the specific features of the content of settlements of civil legal relations submitted for approval to the courts of the Republic of Lithuania. The paper briefly analyzes the concept of settled contracts embedded in Lithuanian and foreign sources and national legislation, identifies the content and format requirements; an overview of specific features of settled contracts in resolved conflicts are presented, problems of practical applications of settled contracts are determined, the quality assessment of the content of settled contracts approved in courts is considered. Taking into account the analysis of the approved settled contracts in the courts... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.