Individulių darbo ginčų vieta darbo ginčų sitemoje Summary Individualių darbo ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijose tvarka Lietuvoje egzistuoja nuo 1957 m. 2000 m. priėmus Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą buvo atsisakyta profesinių sąjungų komitetų, kurie, kaip ikiteisminiai individualių darbo ginčų nagrinėjimo organai, veikė sovietinėje Lietuvoje. Tačiau ir 2000 m. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymai turėjo daug trūkumų, todėl galiojo neilgai. Nuo 2002 m. birželio 4 d. priimti Darbo kodeksas ir 2002 m. vasario 28d. Civilinio proceso kodeksas ir įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. ir pradėjo reguliuoti individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesą, didelių permainų neatnešė. Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiau individualių darbo ginčų subjektų kompetencija Lietuvos Respublikos, visapusiškai nagrinėjau šalies įmonėse, organizacijose nagrinėjamo individualaus darbo ginčo instituto praktinę ir teorinę analizę. Nagrinėdamas šią temą, pamėginau atsakyti į tokius klausimus: 1. Ar būtina išskirti individualūs darbo ginčus kaip specifinę, specialiai reguliuojama civilinių ginčų dalį? 2. Kokių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų yra šiandien galiojančiame Lietuvos civilinio proceso kodekse. 3. Kokie ypatumai nagrinėjant darbo įtvirtinti Europos Sąjungos valstybėse – Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, kur darbo ginčai nagrinėjami specializuotuose darbo teismuose. 4. Kokie darbo ginčų nagrinėjimo aspektai turėtų būti numatyti Lietuvos Respublikoje. Į visus šiuos... [toliau žr. visą tekstą] / The Role of Individual Labour Disputes in the System of Labour Disputes Summary Procedure for resolution of individual labor disputes by the commissions for labor disputes has been regulated by Lithuanian legislation since the year 1957. Upon adoption of the Law on Labor Dispute Resolution in 2000, the trade union committees were cancelled; such committees acted as pre-trial authorities engaged in resolution of individual disputes in Soviet Lithuania. However, even in the year 2000, the legislation regulating resolution of labor disputes included a lot of drawbacks, and therefore validity of such legal acts was transitory. The 4th June 2002 Labor Code and the 28th February 2002 Code of Civil Procedure which came into force on January 1, 2003, formalized regulation of the individual labor disputes resolution ; however the new legislation did not mean any material changes. The present Master Paper includes description of competence of individual labor disputes subjects on the national scale (in the Republic of Lithuania), and practical as well as theoretical analysis of individual labor disputes resolution in the national enterprises and organizations. In the course of analysis of this subject I made an attempt of answering the following questions:  Is it necessary to make distinction of individual labor disputes as specific and specifically regulated part of the civil disputes?  Specifics of labor disputes resolution described in the currently valid Code of... [to full text]

Pasirinkta tema „Muitinės ir mokestinių ginčų dalyvių statusas, jų teisės ir pareigos“ yra naujoviška ir mažai nagrinėta teisinėje literatūroje, tačiau jos aktualumą geriausiai atspindi kiekvienais metais didėjantis valstybės institucijų nagrinėjamų muitinės ir mokestinių ginčų skaičius bei praktikoje iškylančios problemos sprendžiant šiuos ginčus. Baigiamajame darbe iškelta hipotezė, kad muitinės ir mokestinių ginčų dalyvių statusas, jų teisės ir pareigos teisės aktuose yra pakankamai reglamentuotos, tačiau šių ginčų nagrinėjimas nėra operatyvus. Siekiant patvirtinti ar paneigti šią hipotezę, buvo iškeltas tikslas - nagrinėjant teisės aktus, teisminę praktiką bei teisinę literatūrą, kompleksiškai išanalizuoti muitinės ir mokestinių ginčų dalyvių statusą, jų teises ir pareigas atskirose ginčo stadijose ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose bei teismuose, jų įgyvendinimo teorines bei praktines problemas, pateikti pasiūlymus įstatyminei bazei tobulinti. Išsamiai išanalizavus muitinės ir mokestinių ginčų dalyvių statuso, jų teisių ir pareigų teisinį reglamentavimą bei atlikus šių ginčų dalyvių teisių ir pareigų turinio analizę konkrečiuose muitinės ir mokestiniuose ginčuose, baigiamajame darbe iškelta hipotezė pasitvirtino. Baigiamąjį darbą sudaro trys dalys: 1. Lietuvos muitinė – Europos Sąjungos muitų politiką įgyvendinanti bei mokesčius administruojanti institucija; 2. Muitinės ir mokestinių ginčų dalyvių teisės ir pareigos; 3. Muitinės ir mokestinių ginčų analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the thesis (legal status of subjects, their right and obligations in customs and tax disputes) is important for national legal system, but rather less researched by legal scholars. Increasing numbers of disputes of customs and tax, the problems they result, represent the actuality of the thesis subject. The hypothesis of the legal status of subjects, their rights and obligations of customs and tax disputes are regulated sufficiently, but the hearing is not operative one. The analysis of hypothesis are based on the following goals: analysis of legal acts, case law and legal doctrine, complex identification of status, rights and obligations of customs and tax disputes subjects in the prejudiciary and judiciary institutions, identification of theoretical and practical problems of customs and tax disputes and provision of possible solutions for improvement of legal acts. The completion of the thesis goals allows affirming the hypothesis. Thesis consists of the following parts: 1. Lithuanian Customs – European Institution for implementation of customs policy and tax administration; 2. Rights and obligations of customs and tax disputes subjects; 3. Analysis of customs and tax disputes. The first part presents analysis of legal sources related to customs and tax disputes. Also there is provided an identification of subjects and their procedural position and definition of customs and tax dispute. The second part provides comprehensive analysis of rights and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atlikta teisinė analizė mokestinių ginčų dėl PVM atžvilgiu bei iškeltos problemos ir pateiktos išvados dėl PVM reglamentavimo Lietuvoje ir jo atitikimo šiandienos aktualijoms, kadangi būtent dėl PVM kyla daugiausia mokestinių ginčų. Teisinė analizė atlikta pasinaudojus egzistuojančia mokestinio ginčo nagrinėjimo struktūra, t.y. ikiteismine bei teismine stadijomis. Minėta analizė atlikta mokestinius ginčus dėl PVM suskirsčius į tris rūšis: ginčus dėl PVM atskaitos; ginčus dėl PVM atskaitos tikslinimo; ginčus dėl lengvatinio 0 PVM tarifo taikymo. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama mokestinio ginčo samprata, mokestinio ginčo stadijos, mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų reikšmė. Antroje darbo dalyje aptariami pagrindiniai PVM elementai, PVM reglamentavimas ir PVM reikšmė Lietuvoje. Trečioje darbo dalyje pateikiama mokestinių ginčų statistika 2010 metams, bei atliekama teisinė analizė mokestinių ginčų dėl PVM Lietuvoje atžvilgiu. / In a final master‘s work, there is presented a legal analysis of fee disputes due to VAT. There are revealed the problems and given the conclusions due to regulation of VAT in Lithuania too. Exactly for this reason of VAT, rise many disputes of the fees. The juridical analysis was accomplished using the research structure of existing taxable disputes, it means: pre-juridical and juridical stage. In the first part of the work there is written about the concept of the taxable disputes in a theoretical aspect, their stages and the importance of pending institutions. In the second part there are disputed the main elements of VAT, its regualation and importance in Lithuania.

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]

Taika suteikia galimybę užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrų ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą. Taikos siekimas reikalauja įtempto darbo ir didelių pastangų: siekiant taikos, einama lygybės, kompromiso ir abipusės (daugiašalės) satisfakcijos kryptimi. Tik pačios konfliktuojančios šalys žino, koks rezultatas joms būtų priimtinas, patenkinantis jų interesus, teikiantis pasitenkinimą konkrečioje situacijoje ir užkertantis kelią atsinaujinantiems nesutarimams dėl to paties dalyko. Civilinių teisinių santykių subjektų ginčas efektyviai gali būti išsprendžiamas taikos sutartimi. Šio teisinio instrumento panaudojimas ginčo sureguliavimui įgalina pasiekti bendrą sprendimą, dažniausiai šalis įpareigojantį ir vykdomą dėl jo priimtinumo susitariantiesiems. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos teismams pateikiamų tvirtinti civilinius teisinius santykius reglamentuojančių taikos sutarčių turinio ypatumus. Darbe glaustai analizuojama lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros šaltiniuose bei šalies teisės aktuose įtvirtinta taikos sutarties samprata, įvardijami taikos sutarties turiniui ir formai keliami reikalavimai, apžvelgiami taikos sutartimis išsprendžiamų konfliktų ypatumai, nustatomos taikos sutarčių panaudojimo praktikoje problemos, samprotaujama apie teismuose patvirtintų taikos sutarčių turinio įvertinimo kokybę. Atsižvelgiant į magistriniame darbe atliktą Lietuvos Respublikos teismuose patvirtintų taikos sutarčių... [toliau žr. visą tekstą] / Peace enables to ensure consistency of terms, mutual understanding, satisfaction of each common and all different needs. The pursuit of peace requires hard work and huge efforts: in the process of striving for peace, the course of equality, compromise and mutual (multilateral) satisfaction has to be set. It is only the conflicting parties know what the result would be acceptable to them to fit their interests, satisfying in a given situation and preventing from renewable disagreements on the same issue. Legal relations in civil litigation can be effectively resolved with the settled contract. The application of this legal instrument allows resolving the dispute and arriving to common decision, usually binding and thus enforceable due to its acceptability for both contracting parties. The aim of this masters’ theses is to analyze the specific features of the content of settlements of civil legal relations submitted for approval to the courts of the Republic of Lithuania. The paper briefly analyzes the concept of settled contracts embedded in Lithuanian and foreign sources and national legislation, identifies the content and format requirements; an overview of specific features of settled contracts in resolved conflicts are presented, problems of practical applications of settled contracts are determined, the quality assessment of the content of settled contracts approved in courts is considered. Taking into account the analysis of the approved settled contracts in the courts... [to full text]

Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]

Magistro darbe „Ginčas dėl Arkties teritorijų: teisiniai, politiniai ir geopolitiniai valstybių interesai“ tiriamas XXI amžiaus pradžioje vykstantis ginčas dėl Arkties teritorijų, kuriame dalyvauja penkios arktinės valstybės: Danija, JAV, Kanada, Norvegija ir Rusija. Darbe atskleidžiama ginčo dėl Arkties teritorijų problematika. Tai daroma aiškinantis penkių arktinių valstybių interesus Arktyje, kurie tiesiogiai susiję su iškylančiais valstybių tarpusavio nesutarimais Arkties regione. Taip pat analizuojamas šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimas regione, kuris prisideda prie tarpusavio nesutarimų išsprendimo ir ginčo konfliktiškumo sumažinimo. Tyrimo pabaigoje apžvelgiami galimi ginčo dėl Arkties sprendimo būdai. Darbo tikslu laikomas siekis išsiaiškinti ar įmanomas greitas ginčo dėl Arkties teritorijų išsprendimas. Tikslas įgyvendinamas atliekant išsikeltus penkis uždavinius, kurių kiekvienas yra tiesiogiai susietas su atitinkamu darbo skyriumi. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Arkties regiono geopolitinė kaita. Remiantis Tradicinės geopolitikos teorijomis nustatyta, kad Arktis gali būti traktuojama didžiųjų valstybių kovos dėl galios regionu. Didžiosios galios, JAV ir Rusija, yra labiausiai suinteresuotos Arkties teritorijų panaudojimu savo galios didinimui. JAV ir Rusijos geopolitiniai interesai neaplenkia ir likusių ginčo dalyvių: Danijos, Kanados ir Norvegijos, kurios visada dominuojamos didžiųjų galių, todėl formuodamos savo geopolitinius interesus turi atsižvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / In a Master thesis „Battle for the Arctic: Juridical, Political and Geopolitical Interests of States“ is examined the battle for the Arctic in a 21st century, which includes five Arctic states: Denmark, US, Canada, Norway and Russia. The main idea of this research is to examine current situation in the Arctic Region, to discover the main interests of Arctic five in the High North and to foresee possible solutions of current disagreements. The research is implemented through fulfillment of five goals which are the basis of each chapter of this research. First chapter is committed to the analysis of the geopolitical changes in the Arctic Region. By using Traditional geopolitical theories is discovered that Arctic territories plays a huge role in great power politics. Arctic territories are like a playground for US and Russia, where they are struggling for increasing their power. In the mean time, the rest participants of the battle for the Arctic are dominated by Russia‘s and US interests. But it is noticed that Canada has a potential to compete with the great powers, Russia and US. The second chapter is an analysis of legal norms which regulates battle for the Arctic. Analysis of The United Nations Convention on the Law showed that possible solutions mainly depend from the Arctic five, because The Commission on the Limits of the Continental Shelf is only able to give its recommendations about possible sea borders delimitation. The third chapter gives broader view about Arctic... [to full text]

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]