Individulių darbo ginčų vieta darbo ginčų sitemoje Summary Individualių darbo ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijose tvarka Lietuvoje egzistuoja nuo 1957 m. 2000 m. priėmus Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą buvo atsisakyta profesinių sąjungų komitetų, kurie, kaip ikiteisminiai individualių darbo ginčų nagrinėjimo organai, veikė sovietinėje Lietuvoje. Tačiau ir 2000 m. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymai turėjo daug trūkumų, todėl galiojo neilgai. Nuo 2002 m. birželio 4 d. priimti Darbo kodeksas ir 2002 m. vasario 28d. Civilinio proceso kodeksas ir įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. ir pradėjo reguliuoti individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesą, didelių permainų neatnešė. Šiame magistro baigiamajame darbe pateikiau individualių darbo ginčų subjektų kompetencija Lietuvos Respublikos, visapusiškai nagrinėjau šalies įmonėse, organizacijose nagrinėjamo individualaus darbo ginčo instituto praktinę ir teorinę analizę. Nagrinėdamas šią temą, pamėginau atsakyti į tokius klausimus: 1. Ar būtina išskirti individualūs darbo ginčus kaip specifinę, specialiai reguliuojama civilinių ginčų dalį? 2. Kokių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų yra šiandien galiojančiame Lietuvos civilinio proceso kodekse. 3. Kokie ypatumai nagrinėjant darbo įtvirtinti Europos Sąjungos valstybėse – Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, kur darbo ginčai nagrinėjami specializuotuose darbo teismuose. 4. Kokie darbo ginčų nagrinėjimo aspektai turėtų būti numatyti Lietuvos Respublikoje. Į visus šiuos... [toliau žr. visą tekstą] / The Role of Individual Labour Disputes in the System of Labour Disputes Summary Procedure for resolution of individual labor disputes by the commissions for labor disputes has been regulated by Lithuanian legislation since the year 1957. Upon adoption of the Law on Labor Dispute Resolution in 2000, the trade union committees were cancelled; such committees acted as pre-trial authorities engaged in resolution of individual disputes in Soviet Lithuania. However, even in the year 2000, the legislation regulating resolution of labor disputes included a lot of drawbacks, and therefore validity of such legal acts was transitory. The 4th June 2002 Labor Code and the 28th February 2002 Code of Civil Procedure which came into force on January 1, 2003, formalized regulation of the individual labor disputes resolution ; however the new legislation did not mean any material changes. The present Master Paper includes description of competence of individual labor disputes subjects on the national scale (in the Republic of Lithuania), and practical as well as theoretical analysis of individual labor disputes resolution in the national enterprises and organizations. In the course of analysis of this subject I made an attempt of answering the following questions:  Is it necessary to make distinction of individual labor disputes as specific and specifically regulated part of the civil disputes?  Specifics of labor disputes resolution described in the currently valid Code of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]

Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]