Lauko eksperimentas atliktas 2010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis yra sekliai glėjiško karbonatingo išplautžemio LVg-p-w-cc(sc)-Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisol dulkiškas priemolis. Eksperimento tikslas buvo nustatyti sąveiką tarp kukurūzų, tarpinių augalų ir piktžolių bei jos įtaką kukurūzų pasėlio produktyvumui. Į kukurūzų tarpueilius buvo įsėti vasarinių rapsų (Brassica napus L.), baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.), vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.), vienmečių svidrių (Lolium multiflorum Lam.), apyninių liucernų (Medicago lupulina L.), persikinių dobilų (Trifolium resupinatum L.), ankstyvųjų raudonųju dobilų (Trifolium pratense L.) įsėliai, kaip tarpiniai augalai. Kaip ir buvo tikėtasi, į kukurūzus įsėti įsėliai stelbė piktžoles, tačiau konkuravo su pačiais kukurūzais bei mažino jų produktyvumą. Didžiausią neigiamą įtaką kukurūzų produktyvumui turėjo persikinių dobilų įsėlis. Mažiausią neigiamą įtaką turėjo vasarinių rapsų įsėlis. / Field experiment accomplished in 2010 in the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture. Field experiment soil is shallow calcareous soil luvisols (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol) silty loam. The aim of experiment was to establish the interaction between maize and living mulch and its influence on maize crop weediness and productivity. Maize crop inter-rows were sown with spring oilseed rape (Brassica napus L.), white mustard (Sinapis alba L.), spring barley (Hordeum vulgare L.), Italian ryegrass (Lolium multiflorum Lam.), black medic (Medicago lupulina L.), Persian clover (Trifolium resupinatum L.) and red clover (Trifolium pratense L.) undercrop as catch crops. As expected, the undercrop of maize drown weeds, but they competed with corn and reduced their productivity. The biggest negative impact on productivity of maize was persian clover undercrop. The minimum negative impact on productivity of maize was spring oilseed rape undercrop.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami įsėtų įsėlių įtakos pasėlio piktžolėtumui, morfometriniams ir produktyvumo rodikliams tyrimo duomenys. Darbo objektas – kukurūzų (Zea mays) monopasėlis, tarpiniai įsėliniai augalai, piktžolės. Darbo metodai: Eksperimentas vykdytas 2009-2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (buvęs LŽŪU) Bandymų stotyje sekliai glėjiško karbonatingo išplautžemio (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-cc(sc)) dulkiško priemolio sąlygomis. Eksperimento variantai: 1. ravėjimas 1-2 kartus (kontrolinis variantas) (R2K); 2. vasarinių rapsų (Brassica napus L.) tarpinis pasėlis (VRTP); 3. baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.) tarpinis pasėlis (BGTP); 4.vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) tarpinis pasėlis (VMTP); 5. gausiažiedžių (vienamečių) svidrių (Lolium multiflorum Lamk.) tarpinis pasėlis (GSTP); 6. apyninių liucernų (Medicago lupulina L.) tarpinis pasėlis (ALTP); 7. persikinių dobilų (Trifolium resupinatum L.) tarpinis pasėlis (PDTP); 8. raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) tarpinis pasėlis (ADTP). Darbo rezultatai. Piktžolių bendroji sausoji masė priklausė nuo tarpinių įsėlinių augalų masės. Nustatytas priklausomumas tarp tarpinių įsėlinių augalų sausosios masės ir visų piktžolių sausosios masės (r=-0,444). Labiausiai piktžolės išplito tarpiniuose pasėliuose, anksti šienavimo metu eliminuotuose iš kukurūzų tarpueilių: baltųjų garstyčių, vasarinių miežių bei vasarinių rapsų. Mažiausia sausoji piktžolių masė nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master degree studies there is given data of investigation of influence of living mulch on crop weediness, morphometric and productivity indicators. The object of the work – maize (Zea mays) monoculture, living mulch plants, weeds. The methods of work: The experiment was performed in 2009-2011 in the Experimental station of Aleksandras Stulginskis under the conditions of silty loam Luvisol ((Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol, LVg-p-w-cc(sc)). The treatments of experiment: 1. Hand weeding (control variation) (R2K); 2. Spring rape (Brassica napus L.) living mulch (VRTP);3. White mustard (Sinapis alba L.) living mulch (BGTP); 4. Spring barley (Hordeum vulgare L.) living mulch (VMTP); 5. Italian ryegrass (Lolium multiflorum Lamk.) living mulch (GSTP); 6. Black medic (Medicago lupulina l.) living mulch (ALTP); 7.Persian clover (Trifolium resupinatum L.) living mulch (PDTP); 8. Red clover (Trifolium pratense L.) living mulch (ADTP). The results of the work: The total dry mass of the weeds was dependant upon the mass of mulch plants. The dependence indicated between the dry mass of mulch plants and the dry mass of all weeds (r=-0,444). Mostly weeds expanded in the intermediate crops which were moved from the interrows of maize: white mustard, spring barley and spring rape. The lowest dry mass of weeds was indicated in the mulch of ryegrass, Persian and red clover. These mulches produced essentially highest biomass. In the field experiment the most of... [to full text]

To analyse the influence of crop rotations with a different ratio of nitrogen-fixing crops, catch crops and fertilisation with organic fertilisers on the following: 1. Soil enzyme activity; 2. Agrochemical properties of the soil and nitrogen balance; 3. Weed response; 4. Weed seed bank in the soil; 5. Crop yield and productivity. / Agroekosistemų optimizavimo augalų kaita, tarpiniais pasėliais ir organinėmis trąšomis ekologinėje žemdirbystėje tyrimai vykdyti 2004–2009 m., Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, sertifikuotame ekologinės žemdirbystės lauke, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k) – Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Tyrimų hipotezė. Optimizuoti agroekosistemas ekologinėje žemdirbystėje galima taikant priemonių kompleksą: parenkant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius bei tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų tikslas – įvertinti agroekosistemų optimizavimo galimybes ekologinėje žemdirbystėje derinant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius ir tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų uždaviniai: Ištirti sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių ir tręšimo organinėmis trąšomis įtaką: 1. dirvožemio fermentų aktyvumui; 2. dirvožemio agrocheminėms savybėms ir azoto balansui; 3. pasėlių piktžolėtumui; 4. dirvožemio armens užteršimui piktžolių sėklomis; 5. augalų derlingumui ir bendrosios energijos kiekiui. Mokslinio darbo naujumas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kompleksiškai įvertintas sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių bei tręšimo organinėmis trąšomis poveikis agroekosistemoms. Tai suteikia naujų žinių apie potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo, pasėlių ir dirvos piktžolėtumo kontrolės... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimai atlikti 2008–2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimo A veiksnys – 4 septynių narių sėjomainų rotacijos su nevienoda azotą fiksuojančių augalų dalimi: I – 43 proc. (daugiametės žolės → daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → vasariniai miežiai → žirniai → žieminiai kviečiai → miežiai), II – 43 proc. (daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → žirniai → vasariniai miežiai su įsėliu → daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → miežiai), III – 29 proc. (daugiametės žolės → bulvės → belukštės avižos → vasariniai miežiai → žirniai → žieminiai kviečiai → miežiai), IV – 14 proc. (daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → bulvės → vasariniai miežiai → žieminiai rapsai → žieminiai kviečiai → miežiai). Veiksnys B – tarpinis pasėlis žaliajai trąšai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) tarpinis pasėlis žaliajai trąšai. Nustatyta, kad sėjomainos piktžolių sėklų atsargoms dirvoje esminės įtakos neturėjo. Tarpinis pasėlis žaliajai trąšai, lyginant su jo nenaudojimu, turėjo tendenciją mažinti nuo 5,4 iki 44,2 proc. piktžolių sėklų atsargas dirvoje. Piktžolės pasiskirstė į 4 ekologines grupes pagal poreikį dirvožemio pH, azotui ir drėgnumui. Didžiausias sėklų kiekis dirvoje nustatytas indiferentiškų pagal poreikį dirvožemio pH ir drėgnumui, mažo rūgštumo ir silpnai šarminių dirvožemių piktžolių rūšių, azoto turtinguose dirvožemiuose augančių dažniau negu neturtinguose bei... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiments were carried out in 2008 and 2009 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture. The objective of this investigation was to determine the influence of crop rotations and catch crops for green manure on weed seed-bank and soil enzymes urease and saccharase activity in the organic farming. Soil – Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol. Factor A of the experiment – crop rotations with a different ratio of nitrogen fixing crops: I – 43% (grass-clover→grass-clover→winter wheat→spring barley→peas→winter wheat→spring barley), II – 43% (grass-clover→winter wheat→peas→spring barley→grass-clover→winter wheat→spring barley), III – 29% (grass-clover→potato→oat→spring barley→peas→winter wheat→spring barley), IV – 14% (grass-clover→winter wheat→potato→spring barley→winter rape→winter wheat→spring barley). Factor B – catch crop: 1) without catch crop, 2) with catch crop. Crop rotations had no significant effect on weed seed-bank. Catch crop for green manure, compared to without catch crop, decreased from 5.4 to 44.2% the amount of weed seeds. Weeds distributed into 4 ecological groups according to soil pH, nitrogen and soil moisture demand. The highest amount of weed seeds belonged to indifferent to soil pH and moisture, slightly acid and slightly alkaline soil, more frequent on nitrogen rich soil than on poor and moderately nitrogen rich soil and very nitrogen rich soil, dry and moderately moist soil weed species. Qualitative distribution of weeds into... [to full text]

1. Ištirti skirtingo humusingumo glėjiškame rudžemyje alternatyviose intensyviajai žemdirbystės sistemose su daugiamečių žolių atolu ir tarpinių pasėlių biomase į dirvožemį įterptų biogeninių elementų kiekį ir jų poveikį sėjomainos augalų produktyvumui. 2. Įvertinti su trąšomis įterptų ir su derliumi prarastų biogeninių elementų NPK balansą ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose ir nustatyti judriųjų fosforo ir kalio pokyčius dirvožemyje. 3. Nustatyti tausojamosios ir ekologinės žemdirbystės sistemose tarpiniuose pasėliuose augintų augalų biomasėje sukaupto azoto poveikį Nmin. dinamikai dirvožemyje. 4. Ištirti naudotų trąšų ir tarpinių pasėlių poveikį humuso ir jo sudėties pokyčiams ekologinės bei tausojamosios žemdirbystės sistemose. 5. Įvertinti ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose naudotų agropriemonių poveikį pagrindinių dirvožemio fizikinių rodiklių stabilumui, agrofitocenozių dominantėms ir augaluose sukauptai bendrajai energijai. / 1. In the cropping systems alternative to the intensive cropping system, set up on a gleyic Cambisol with a different humus status, perennial grasses and biomass of catch crops are a significant reserve of biogenic elements for the productivity of crop rotation plants. 2. In the organic and sustainable cropping systems, farmyard manure and biogenic elements incorporated with it have a greater positive effect on the NPK balance and changes in available phosphorus and potassium in the soil compared with green manure. 3. Catch crops are important from the environmental viewpoint, since by accumulating nitrogen in their biomass they reduce Nmin. concentration in the soil and become a reserve of nutrients for succeeding plants. 4. In the soil with a different humus status, alternative cropping systems have a diverse effect on humus stability and changes in its quality. 5. In the sustainable and organic cropping systems, catch crops and their biomass play an important role for soil physical parameters, agrophytocenoses dominants and total energy.