Europoje prasidėję regioninės integracijos procesai palaipsniui apėmė daugelį pasaulio regionų. Sustiprėję savo viduje, pastarieji ėmė vis intensyviau sąveikauti tarpusavyje, tokiu būdu tarpregioninius santykius įtvirtindami kaip integralią užsienio politikos dalį. Išaugus Lotynų Amerikos politinei ir ekonominei reikšmei, ES suaktyvino savo vykdomą užsienio politiką šio regiono atžvilgiu. Tačiau išryškėję valstybių narių interesų skirtumai padidino atotrūkį tarp oficialios ES retorikos ir konkrečių praktinės politikos veiksmų. Toks Lotynų Amerikai teikiamo dėmesio netolygumas, paskatino kitus didžiuosius tarptautinės sistemos veikėjus iš naujo susidomėti šio regiono valstybėmis. / European regional integration processes have gradually covered most of the world regions. First of all, regions were strengthened internally and after that they began increasingly interact with each other, thus consolidating interregional relations as an integral part of their foreign policy. European Union decided to activate foreign policy actions in Latin America due to its growing economical and political significance. However, EU member’s different interests have increased the gap between the official statements of EU and concrete practical policies. Such inequality of attention to Latin America led other great players of the international system to renew their interest in the region.