Tiriamojo darbo tikslas – nustatyti Lietuvos architektūros paveldo objektų, konkrečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso ir Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio, atkūrimo darbų atitikimą tarptautinių paveldosaugos dokumentų nuostatoms. Darbe ištirta tarptautinės paveldosaugos pradžios (stilistinio restauravimo) bruožų ir pagrindinių tarptautinių paveldosaugos dokumentų (Atėnų, Venecijos ir Rygos chartijų bei Nara dokumento) nuostatų, susijusių su architektūros paveldo objektų išsaugojimu, raida. Taip pat išnagrinėtas Prancūzijos ir Vokietijos valstybių skirtingų laikotarpių architektūros paveldo objektų atkūrimo darbų ir to meto nuostatų, įteisintų tarptautiniuose paveldosaugos dokumentuose, atitikimas. Pagrindinė darbo dalis yra Lietuvos architektūros paveldo objektų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso, Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio) atkūrimo darbų atitikimas tarptautiniams paveldosaugos dokumentams. Tyrimui pritaikyta kokybinė dokumentų, literatūros, archyvinės medžiagos ir kitų informacijos šaltinių analizė. Be to, lyginama architektūros paveldo objektams vykdoma atkūrimo veikla su tarptautinių paveldosaugos rekomenduojama paveldo saugojimo veikla ir pateikiamos išvados, kuriose išskiriami gerosios praktikos ir prieštaravimų rekomendacijoms pavyzdžiai. / The aim of this paper is to determine the preservation compliance of Lithuanian architectural heritage objects, in particular the Royal Palace of Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė, the Labanoras church buildings complex and the Vilnius Dominican Monastery buildings complex, in terms of international rebuilding regulations. The study is aimed towards the evolution of primary attitudes of architectural heritage preservation, from early stylistic restoration to currently valid international heritage documents. There are conclusions drawn for French and German rebuilding works’ compliance to statements of international heritage documents, applicable for certain periods. Main body of the paper is dedicated to aforementioned Lithuanian architectural heritage objects and recent rebuilding works done in context of international heritage documents, such as The Nara Document on Authenticity, The Athens Charter, The Venice Charter, and The Riga Charter. Research was driven by available documents, literature, archives and other sources of information in qualitative approach. Rebuilding works were also compared to statements of valid international heritage documents in order to provide conclusions, where examples of best practices and inadequacies are distinguished.