Magistro darbo, kurio tema yra „Europos socialinės chartijos (pataisytos) ir Europos socialinės apsaugos kodekso nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje“, pagrindinis tikslas - atskleisti Europos socialinės chartijos (pataisytos) bei Europos socialinės apsaugos kodekso vietą Lietuvos teisinėje sistemoje, įtaką socialinių teisių įgyvendinimui bei praktinio taikymo galimybes. 1996 m. Europos socialinėje Chartijoje (pataisytoje) įtvirtinta daugelis ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių. Pataisytosios Chartijos 12 straipsnio 2 punkte kaip valstybės tinkamos socialinės apsaugos rodiklis yra įvardijamas Socialinės apsaugos kodeksas, kuris nustato minimalius socialinės apsaugos standartus, todėl jo tikslas yra užtikrinti minimalią apsaugą įvairiais socialinės rizikos atvejais ir išlaikyti bei skatinti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą. Pataisyta Chartija yra tarptautinė sutartis, kurioje, be kitų sudėtinių tarptautinės sutarties elementų, yra įtvirtintas ir įsipareigojimų kontrolės mechanizmas. Pagrindinė kontrolės forma pasireiškia per valstybių pranešimų teikimą, o fakultatyvinė – per kolektyvinių skundų teikimą. Pagrindinė Europos socialinės chartijos nuostatų įgyvendinimo kontrolės institucija – Europos socialinių teisių komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų yra teisiniu požiūriu vertinti, ar susitariančių šalių teisės aktai ir praktika atitinka jų įsipareigojimus pagal Pataisytą Chartiją. Pabrėžtina, kad Lietuva ratifikuodama Europos socialinę chartiją (pataisytą)... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of Master degree work which theme is “The Implementation of the Provisions of the European Social Charter (as Amended) and the European Code of Social Security“, to reveal the position of European Social Charter (as Amended) and European Code of Social Security in the legal system of Lithuania, influence to implementation of social rights and possibility of practical applying. European Social Charter (as Amended) has involved many economical, social and cultural rights. The indicator of suitable social security is regulates in the Article 12 (2) of the Charter (as Amended). This indicator should be European Code of Social Security which determines minimal social standards. The aim of this Code is to vouch a minimal security on various social risks and maintain and promote social security on the right level. European Social Charter (as Amended) is an international agreement. Apart the main parts of an international agreement, The Charter contains of mechanism of commitments control too. The main control’s form is a presentation of countries notifications, a severable form – a presentation of participative complaints. The main institution of the implementation of European Social Charters’ (as Amended) provisions is The Committee of European Social rights, which function is to judge on whether contracting parties law instruments and practice correspond with obligations under the Charter. It is point out that Lithuania refused to recognise the right to prefer the... [to full text]

Tiriamojo darbo tikslas – nustatyti Lietuvos architektūros paveldo objektų, konkrečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso ir Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio, atkūrimo darbų atitikimą tarptautinių paveldosaugos dokumentų nuostatoms. Darbe ištirta tarptautinės paveldosaugos pradžios (stilistinio restauravimo) bruožų ir pagrindinių tarptautinių paveldosaugos dokumentų (Atėnų, Venecijos ir Rygos chartijų bei Nara dokumento) nuostatų, susijusių su architektūros paveldo objektų išsaugojimu, raida. Taip pat išnagrinėtas Prancūzijos ir Vokietijos valstybių skirtingų laikotarpių architektūros paveldo objektų atkūrimo darbų ir to meto nuostatų, įteisintų tarptautiniuose paveldosaugos dokumentuose, atitikimas. Pagrindinė darbo dalis yra Lietuvos architektūros paveldo objektų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Labanoro bažnyčios statinių komplekso, Vilniaus dominikonų vienuolyno statinių ansamblio) atkūrimo darbų atitikimas tarptautiniams paveldosaugos dokumentams. Tyrimui pritaikyta kokybinė dokumentų, literatūros, archyvinės medžiagos ir kitų informacijos šaltinių analizė. Be to, lyginama architektūros paveldo objektams vykdoma atkūrimo veikla su tarptautinių paveldosaugos rekomenduojama paveldo saugojimo veikla ir pateikiamos išvados, kuriose išskiriami gerosios praktikos ir prieštaravimų rekomendacijoms pavyzdžiai. / The aim of this paper is to determine the preservation compliance of Lithuanian architectural heritage objects, in particular the Royal Palace of Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė, the Labanoras church buildings complex and the Vilnius Dominican Monastery buildings complex, in terms of international rebuilding regulations. The study is aimed towards the evolution of primary attitudes of architectural heritage preservation, from early stylistic restoration to currently valid international heritage documents. There are conclusions drawn for French and German rebuilding works’ compliance to statements of international heritage documents, applicable for certain periods. Main body of the paper is dedicated to aforementioned Lithuanian architectural heritage objects and recent rebuilding works done in context of international heritage documents, such as The Nara Document on Authenticity, The Athens Charter, The Venice Charter, and The Riga Charter. Research was driven by available documents, literature, archives and other sources of information in qualitative approach. Rebuilding works were also compared to statements of valid international heritage documents in order to provide conclusions, where examples of best practices and inadequacies are distinguished.

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]

Dvidešimtas amžius atnešė žmogaus teises ir jų apsaugos idėją, kaip jas būtų galima puoselėti. 2001 metais Tarptautinė komisija dėl intervencijos ir valstybės suverenumo parengė projektą “Pareiga ginti” (Responsability to protect). Ši doktrina paremta valstybės pareiga saugoti ir gerbti jos piliečių žmogaus teises bei tarptautinės bendruomenės pareiga įsikišti, jeigu valstybė padaro didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Šis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar doktrina “Pareiga ginti” yra tarptautinės paprotinės teisės norma. Tuo remiantis, pirmoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kas yra tarptautinė paprotinė teisė ir kaip ji gali būti pritaikyta realioje situacijoje. Antroje dalyje pateikiamas doktrinos “Pareiga ginti” aprašymas, bei nurodomi pagrindiniai šios doktrinos elementai. Trečioje ir ketvirtoje dalyse analizuojami jėgos panaudojimo prieš valstybę teisiniai aspektai ir pateikiamas naujausias doktrinos pritaikymo atvejis Libijoje. Išvados darbo pabaigoje pateikia atsakymą į darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, jog doktrina “Pareiga ginti” dar nėra tarptautinės paprotinės teisės norma, nors toks statusas padėtų išvengti politinio akligatvio ir Jungtinių Tautų Saugumo tarybos veiksmams suteiktų lankstumo. Pažymėtina, kad baigiamajame darbe taipogi pateikiama idėja, kad pirmasis doktrinos elementas, t.y. valstybės atsakomybė saugoti ir gerbti žmogaus teises yra tarptautinė paprotinė teisė. Tačiau antrasis elementas – tarptautinės bendruomenės įsikišimas į... [toliau žr. visą tekstą] / The rise of human rights in 20th century brought the idea of minimal international standard to ensure and protect those rights. In 2001 the International Commission on Intervention and State Sovereignty made a report which suggested the doctrine of Responsibility to Protect based on the state’s duty to respect its own citizens’ rights and the duty of international community to step in if a state commits mass scale human rights violations. This final paper focuses on answering the question whether R2P has gained the status of customary law. For this reason the first chapter analyzes what defines international customary law and how can it be applied in particular cases. The second part of the paper focuses on presenting the R2P doctrine and its elements. The third and fourth chapters analyze the legal justification of use of force and the most recant example of R2P application in Libya. The conclusions bring the answer to the hypothesis that R2P is not yet an international customary law. Although the status of being one could be very beneficial in order to avoid political dead-end in the United Nations Security Council actions. In addition to this, this paper argues that state’s duty to protect its own people is already an international customary law, on the contrary international community, if needed to cope with failed states, still waits for the UNSC authorization. This leads to the conclusion that the second element of R2P (the actions of international community) is not an... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]