SANTRAUKA Konstitucinio Teismo priimamų aktų teisinės galios klausimą galime įvardinti ir kaip šio Teismo aktų poveikio Lietuvos teisinei sistemai klausimą, kuris atspindi pačią teisės konstitucingumo kontrolės esmę. Teisinėje literatūroje Konstitucinio Teismo aktų teisinę galią yra įprasta vertinti remiantis LR Konstitucinio Teismo įstatymu, pagal kurį Teismo nutarimai turi įstatymo galią. Darbo autorės nuomone, šis vertinimas yra teisingas, kai kalbama apie Teismo aktų galiojimą laike, erdvėje bei subjektų atžvilgiu. Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios vertinimo specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą, įtvirtintą Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme, papildo paties Konstitucinio Teismo formuluojama konstitucinė doktrina. Remiantis Konstitucija, konstitucine doktrina bei siekiant kuo visapusiškiau atskleisti Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimą šiame darbe bandyta Teismo aktus vertinti ir kitu – teisės šaltinio aspektu. Šia prasme teisinėje literatūroje šiandien nėra vieningos nuomonės nei dėl atskirų Teismo aktų rūšių (išskyrus Konstitucinio Teismo nutarimus su neigiama rezoliucija) priskyrimo teisės šaltiniams apskritai, nei dėl šių šaltinių vietos teisės aktų hierarchijoje. Todėl šiame magistriniame darbe Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimas analizuojamas keliais aspektais: 1. Teismo aktai vertinami kaip teisės šaltiniai bendroje Lietuvos teisės šaltinių hierarchijoje, siūlant teisės šaltiniais laikyti visus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Legal Power of Acts Adopted by the Constitutional Court Problem of legal power of acts adopted by the Constitutional Court can be described as the question of impact of acts of this Court on Lithuanian legal framework which reflects the very essence of the control of constitutionality. It is usual to analyze legal power of acts of Constitutional Court in legal literature on the grounds of Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania according to which the rulings of the Court have the power of law. In opinion of the author of thesis this interpretation is correct when related to effect in time, area and in respect of subjects. Particularity of interpretation of legal power of the acts of the Constitutional Court is determined by the fact that regulation of their status established in the Constitution and Law on the Constitutional Court is supplemented by the constitutional doctrine formulated by the Constitutional Court. This thesis was aimed at interpretation of acts of the Court by a different aspect of legal source with reference to the Constitution, constitutional doctrine and with an aim of thoroughly revealing the problem of legal power of the acts of the Constitutional Court. In this sense there is no unanimity in contemporary legal literature neither in respect of attribution of separate types of the acts of the Court (except rulings of the Constitutional Court with negative resolution) to legal sources in general, nor concerning the position... [to full text]

Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina. / The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).

Šiame darbe pagrindinis tikslas – išnagrinėti probleminius licencinių sutarčių pasibaigimo aspektus sietinus su sutarties objekto isnykimu del išimtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama licencinių sutarčių samprata, pagrindiniai bruožai, aptariamas esamas reglamentavimas, apibrėžiamas jų objektas, esminė sąlyga ir pagrindinės šalių sutartinės pareigos. Paskutiniame šios dalies skirsnyje apibrėžiama problema susijusi su licencinės sutarties pasibaigimu. Antroje dalyje pateikiama susisteminta galimų patento ir prekių ženklų apsaugos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais analizė, leidžianti atskleisti sutarties šalių įtaką jos objekto egzistavimui, jų teisinę padėtį ir padedanti spręsti nagrinėjamus probleminius aspektus. Taip pat šioje dalyje nagrinėjamas licenciato teisės ginčyti licencine sutartimi suteikiamų teisių galiojimą klausimas, pateikiant užsienio valstybių teismų precedentų pavyzdžius ir vyraujančias doktrinas. Ypač atkreipiant dėmesį į licenciato estoppel doktrinos ribojimus patentų licenciavimo atveju. Trečioje darbo dalyje aptariama prievolės įvykdymo negalimumo įtaka sutarties galiojimui ir sutarties šalių interesų atžvilgiu, plačiau nagrinėjant specifinį atvejį – licencinės sutarties pasibaigimą nesant šalių kaltės dėl sutarties objekto išnykimo. Kadangi išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimas negaliojančiomis turi ex nunc poveikį, įvertinama galima įtaka... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to examine problematic aspects of termination of licence agreement when subject matter in contract expires on revocation or invalidity cases of granted exclusive intellectual property rights. The first chapter determines meaning of license agreement, discloses main features and regulation aspects in national laws, defines object, fundamental term and the main duties of parties in contract. Last part of this chapter, in the context of thesis topic, defines basic problems of license agreement termination. Second chapter gives us systematic analyses of patents and trademarks protection revocation or invalidation cases, which gives us possibility to determine parties impact on object existence in contract, their legal status and helps to search for decision on investigational problematic aspects. As well this chapter examines right of licensee to challenge validity of granted rights in license agreement, it is bring up along side with foreign countries judicial precedents and dominant doctrines. Especially taking in to account licensee estoppel doctrine restrictions on patents licensing cases. Third part examines accomplishment impossibility of obligation impact to license agreement validity and parties interests, taking a broaden look at specific case - termination of licence agreement without fault of neither party of subject matter expiration in contract. As exclusive intellectual property rights invalidity acknowledgment have ex nunc effect, this... [to full text]

Šis magistro darbas skirtas tirti konstitucinėje jurisprudencijoje kuriamą Lietuvos administracinės teisės doktriną kaip visumą. Darbe nagrinėjamos šios konstitucinės administracinės teisės doktrinos identifikavimui būtinos prielaidos: „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratos, administracinės teisės doktrinos prigimtis, administracinės teisės doktrinos kūrimo skirtumai konstitucinėje akademinėje ir konstitucinėje teisminėje jurisprudencijoje, administracinės teisės doktrinos identifikavimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje kriterijai. Darbe analizuojamos administracinei teisei aktualios doktrininės nuostatos, išvestos kai kurių bendrųjų konstitucinių principų pagrindu, tiriamos jų sisteminės sąsajos su administracine teise. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „administracinės teisės doktrinos“ ir „konstitucinės jurisprudencijos“ sampratoms būdingas dvilypiškumas, suponuojantis mokslinės ir oficialios teisminės administracinės teisės doktrinos atskyrimą. Oficialios konstitucinės administracinės teisės doktrinos kaip svarbiausios administracinės teisės srities normatyvinis turinys turi būti analizuojamas visų pirma teisės, o ne akademinės jurisprudencijos kontekste. Administracinės teisės doktrinos identifikavimo teisminėje konstitucinėje jurisprudencijoje pagrindiniu kriterijumi laikytinas konstitucinių doktrininių teiginių ryšys su administracine teise. Šis ryšys atskleidžiamas per administracinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis is intended for research of administrative law doctrine, created in constitutional jurisprudence, as a whole. The paper examines these preconditions for identification of constitutional administrative law doctrine: concepts of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“, nature of administrative law doctrine, differences of administrative law doctrine creation in constitutional academic and constitutional judicial jurisprudence, administrative law doctrine identification criteria in the jurisprudence of Constituional Court of Republic of Lithuania. The paper examines important for administratve law doctrinal provisions, derived from some general constitutional principles, investigates their systematic linkages with administrative law. The research showed dualism of „administrative law doctrine“ and „constitutional jurisprudence“ concepts, implying separation of scietific and official judicial administrative law doctrine. Normative content of official constitutional administrative law doctrine as a key administrative law area must be analyzed primarily in the context of the law, but not in the context of academic jurisprudence. The main criterion of administrative law doctrine identification in the judicial constitutional jurisprudence should be considered linkage between constitutional doctrinal statements and administrative law. This linkage is revealed through the subject and method of administrative law. Performed analysis in the... [to full text]

Vado atsakomybė yra tarptautinėje paprotinėje teisėje nusistovėjęs principas. Vadai, pagal šią doktriną, atsako ne už savo pačių įvykdytus nusikaltimus, o už pavaldinių, kuriems nesugebėjo užkirsti kelio ar bausti. Ši atsakomybė kyla dėl neveikimo. Mokslininkų bendruomenėje iki šių dienų nėra aišku, ar vadai atsako už pavaldinių nusikaltimus, ar už savo paties pareigos nevykdymą. Vadai atsako už atskirą nusikaltimą, kuriam neužkirto kelio ar už kurį nebaudė, kuomet tarptautinė teisė jį buvo įpareigojus tą daryti. Vado atsakomybė yra sui generis atsakomybės už neveikimą forma. Pagal ad hoc tribunolų jurisprudenciją, vado atsakomybė susideda iš trijų elementų: vado-pavaldinių santykių, vado mens rea ir būtinų ir tinkamų priemonių užkirsti kelią nusikaltimui ar bausti nesiėmimo. Visi šie elementai turi būti įrodyti ir bet kokios abejonės kilimas turi būti sprendžiamas kaltinamojo naudai. Vado-pavaldinių santykiai galimi tik esant efektyviai vado kontrolei. Efektyvumas reiškia, kad vadas gali ne tik vienaip ar kitaip daryti įtaką pavaldinių veiksmams, tačiau ir priversti paklusti, materialiai sugebėti užkirsti kelią nusikaltimams ar bausti. Romos statute karo vadų ir asmenų, efektyviai vykdančių karo vado funkcijas, mens rea skiriasi nuo civilių vadų. Romos statuto travaux préparatoires pasufleruoja, kad civiliai vadai, skirtingai nei karo, neturi tokių pačių galimybių vykdyti savo pareigas. Dėl šios priežasties jų žinojimo standartas yra švelnesnis nei karo vadų. Romos statutas... [toliau žr. visą tekstą] / Superior responsibility, otherwise known as command responsibility, is a well established doctrine in both treaty and customary international law. Superiors are held criminally responsible for breaches of international humanitaran law committed by their subordinates. Responsibility arises only after superior fails to take any preventive or punitive action when he was under a duty to do so. There is no common opinion of what that doctrine should stand for, is it a mode of liability for subordinates crimes or a separate offence of superior. It is a crime of omission which has no or little support in national legislation systems. Superior responsibility is a sui generis form of responsibility for omission. Superior responsibility, according to ad hoc tribunals jurisprudence, is constructed of three elements which are superior-subordinate relationship, superior’s mens rea and ability to take necessary and reasonable measures to prevent subordinate’s crime and punish. All these elements must be proofed beyond reasonable doubt. Superior-subordinate relationship can only be established if there existed effective command and control between those two. Effectiveness is a material ability to influence subordinates actions in a way of either stopping them from committing a crime or being able to punish. Superiors mens rea in Rome Statute for military commander and a person, effectively acting as such is more strict than for other superiors, described in art. 28(b). Travaux... [to full text]

<p>U naj&scaron;irem smislu, ova disertacija bavi se analizom dru&scaron;tvenih implikacija prakse asistirane reprodukcije, sa fokusom na pitanjima, problemima i dilemama koje asistirana reprodukcija nameće u domenu (re)definisanja sociolo&scaron;kih pojmova porodice i roditeljstva. U uvodnom poglavlju disertacije predočen je kontekst &bdquo;tehnolo&scaron;ko - reproduktivne revolucije&ldquo; kao &scaron;iri eksplanatorni okvir za razumevanje razvoja osnovnih metoda asistirane reprodukcije - ve&scaron;tačke oplodnje, in vitro oplodnje i surogat materinstva - uz detaljnu analizu njihovih brojnih aspekata i načina funkcionisanja. Ovo poglavlje takođe odlikuje prikaz različitih definicija porodice sa ciljem ukazivanja na savremeni pluralitet porodičnih formi i obrazaca prakse roditeljstva. Poslednji deo uvodnog poglavlja fokusira se na analizu biosocijalnih inovacija u porodici koje su rezultat prakse asistirane reprodukcije.<br />Drugo poglavlje disertacije posvećeno je antropolo&scaron;koj analizi asistirane reprodukcije i problematici podrivanja veze između prirode i kulture u srodstvu koja je posledica prakse asistirane reprodukcije. Najpre je analiziran klasični antropolo&scaron;ki koncept srodstva, sa naglaskom na sisteme značenja i gradivne elemente koncepta srodstva. U narednom delu predočena je vi&scaron;edecenijska debata na temu (ne)znanja o činjenicama fiziolo&scaron;kog očinstva, poznatija kao debata o &bdquo;devičanskom porođaju&ldquo;, u okviru koje je ukazano na značaj modela biolo&scaron;kih &bdquo;životnih činjenica&ldquo; u istoriji antropologije. Zatim su predočene implikacije prakse asistirane reprodukcije po antropolo&scaron;ku analizu srodstva, u vidu koncepta &bdquo;asistiranog srodstva&ldquo;. Poslednji deo drugog poglavlja disertacije posvećen je analizi prakse surogat materinstva u kontekstu antropolo&scaron;ke etologije.<br />Treće poglavlje disertacije posvećeno je analizi pravnog i etičkog aspekta asistirane reprodukcije, sa naglaskom na dva dominantna teorijska pristupa koji služe kao &bdquo;smernice&ldquo; pri oblikovanju javne politike i pravnih &bdquo;strategija&ldquo; u oblasti asistirane reprodukcije: pristup utemeljen na konceptu prokreativne slobode i pristup utemeljen na antikomodifikacionoj doktrini. Navedeni teorijski pristupi ujedno svedoče o različitim stanovi&scaron;tima na temu etike asistirane reprodukcije i različitom opsegu i interpretaciji reproduktivne autonomije individua. U naj&scaron;irem smislu, koncept prokreativne slobode i antikomodifikaciona doktrina eksplicitno ukazuju na suprotstavljena stanovi&scaron;ta na temu odnosa ljudi prema sopstvenom genetskom materijalu, poimanja stvaranja porodičnih veza i uloge trži&scaron;ta u domenu porodice.<br />U četvrtom poglavlju disertacije dat je prikazan feminističkog diskursa na temu neplodnosti i asistirane reprodukcije. Predstavljena su teorijska stanovi&scaron;ta pristalica &bdquo;feminizma otpora&ldquo; i &bdquo;feminizma prihvatanja&ldquo; kao dve suprotstavljene feminističke struje mi&scaron;ljenja o praksi asistirane reprodukcije. Posebna pažnja posvećena je feminističkoj analizi komodifikacije reproduktivnog rada žena u vidu prodaje nezrelih jajnih ćelija (oocita) i iznajmljivanja reproduktivnih kapaciteta žena u vidu komercijalnog surogat materinstva.<br />Peto poglavlje disertacije posvećeno je analizi sociokulturnih obeležja prakse neplodnosti i asistirane reprodukcije u kontekstu zapadnih, evropskih i ne-zapadnih zemalja. U kontekstu Sjedinjenih Američkih Država analiziran je koncept &bdquo;stratifikovane reprodukcije&ldquo; i praksa &bdquo;institucionalizovanog rasizma&ldquo; koji zajedno determini&scaron;u nejednak pristup biotehnolo&scaron;kim tretmanima lečenja neplodnosti. Posebna pažnja posvećena je analizi prakse asistirane reprodukcije u kontekstu zemalja Evrope, kao i fenomenu &bdquo;reproduktivnog turizma&ldquo; kao svedočanstvu novog transnacionalnog obrasca (asistirane) reprodukcije. U poslednjem delu petog poglavlja predočen je sociokulturni kontekst &bdquo;prijema&ldquo; asistirane reprodukcije u odabranim ne-zapadnim zemljama (Izraelu, Egiptu, Libanu, Iranu, Kini i Indiji), uz isticanje načina na koje lokalni faktori, bilo oni kulturalni, dru&scaron;tveni, ekonomski ili politički, oblikuju i često ograničavaju načine na koje se zapadnjačke biomedicinske tehnologije nude i upotrebljavaju od strane ne-zapadnih subjekata.<br />U zaključku je u naj&scaron;irem smislu ukazano na potrebu i važnost interdisciplinarne perspektive proučavanja i razumevanja savremenih dru&scaron;tvenih tranformacija u kontekstu asistirane reprodukcije, kao načina unapređenja samog sociolo&scaron;kog znanja u ovoj oblasti proučavanja. Na osnovu prethodno iznete analize dominantnih koncepata o neplodnosti i asistiranoj reprodukciji takođe je ukažano na mogućnosti integracije novih pojmova i kategorija generisanih asistiranom reprodukcijom sa tradicionalnim sociolo&scaron;kim konceptima o porodici i roditeljstvu.</p>

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įtvirtino teisminio precedento privalomumo taisyklę, todėl sprendimai turi būti priimami remiantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, t.y. teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės taikymo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Magistro darbo temą analizuojant įmonių teisės prasme, neapsiribojant prievolių teisės civilinės atsakomybės instituto apimtimi, taip pat norima pabrėžti, kad civilinė atsakomybė gali būti neefektyvus pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, todėl aptariamas (teismų praktikos kontekste) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas (ultra vires doktrinos prasme). Bendrovės valdymo organų teisinį statusą svarbu nustatyti norint suprasti, kokie santykiai – civiliniai ar darbo – sieja bendrovę ir jos valdymo organo narį, o ši problema aktuali Lietuvoje, nes civilinę ir materialinę atsakomybę reglamentuoja skirtingos teisės šakos. Teismų praktikos analizė patvirtina, kad pripažįstami civiliniai santykiai, todėl, pavyzdžiui, kad ir sudaroma darbo sutartis su bendrovės vadovu, jam negali būti visa apimtimi taikomas Darbo kodeksas. Bendrovės valdymo organai – vienasmeniai ar kolegialūs – dalyvauja dvejopo pobūdžio santykiuose, iš vienos pusės, valdymo organus sieja santykiai su pačia bendrove, t.y. taip vadinami vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Company governance body – sole or collegiate – participates in ambivalent relationship. At one hand they take part in every action inside the company, on the other hand they are involved in correlation with the third parties out of the company. Those two mentioned types of relationships are respectively called internal and external relationships. In the master paper it is anylised the liability of the company executives, which emerge in both types of relationships. An extensive attention is paid to the newly recognised instute of Lithuanian Law – fiduciarial obligations to the company and its members.It covers the essence of internal relationships. This includes obligations of bona fides, discretion and equity, also described obligations of confidentiality and loyality to the company. Also it was mentioned obligations of the evasion and disclosure of the conflicts of interests in the company and use of the company property satisfying personal needs implemented in the Civil Code of Lithuania. The external relationship covers the obligation of the company reimburse the damages to the third parties, and only after that they obtain the right to regress all the suffered damages, which were suffered by the guilt of the company governance body according to Lithuanian Laws and The Supreme Court practice. It was mostly refered to the Lithuanian Courts decisions and settled practice, also were analysed Lithuanian Civil Code and other Laws provisions reffered to the topic in the final... [to full text]

The problem at issue and importance of the topic The subject at issue is specified in essence in the title of the thesis, it is the principles of law, their theoretical concept and consolidation of this concept in legal practice, i.e. constitutional jurisprudence. The elements of the concept of the principles of law are considered to be: a general theoretical definition of the principles, a linguistic notion of the principles of law, the basic features of their expression in a legal text, the role and meaning of the principles of law in the general system of standards of perfect behaviour, which are attributed to law, as well as functions of the principles of law in the legal process, and the features of and differences between interpretation of standards of direct and indirect regulatory effect on social relations and behaviour of abstract type, in comparison to ordinary norms of law. The realities of legal life, especially the activity of the constitutional and administrative control institutions, as well as powers of the courts of general jurisdiction to question the constitutionality of acts of positive law, determine the fact that entities of legal relations can direct and must direct their own behaviour and that of others not only by taking into consideration the standards of behaviour, which are traditionally entrenched in primary sources of law, the normative legal acts adopted by the law-maker and/or other authorised law-making entities, but taking into... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]