Šiame darbe pagrindinis tikslas – išnagrinėti probleminius licencinių sutarčių pasibaigimo aspektus sietinus su sutarties objekto isnykimu del išimtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama licencinių sutarčių samprata, pagrindiniai bruožai, aptariamas esamas reglamentavimas, apibrėžiamas jų objektas, esminė sąlyga ir pagrindinės šalių sutartinės pareigos. Paskutiniame šios dalies skirsnyje apibrėžiama problema susijusi su licencinės sutarties pasibaigimu. Antroje dalyje pateikiama susisteminta galimų patento ir prekių ženklų apsaugos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais analizė, leidžianti atskleisti sutarties šalių įtaką jos objekto egzistavimui, jų teisinę padėtį ir padedanti spręsti nagrinėjamus probleminius aspektus. Taip pat šioje dalyje nagrinėjamas licenciato teisės ginčyti licencine sutartimi suteikiamų teisių galiojimą klausimas, pateikiant užsienio valstybių teismų precedentų pavyzdžius ir vyraujančias doktrinas. Ypač atkreipiant dėmesį į licenciato estoppel doktrinos ribojimus patentų licenciavimo atveju. Trečioje darbo dalyje aptariama prievolės įvykdymo negalimumo įtaka sutarties galiojimui ir sutarties šalių interesų atžvilgiu, plačiau nagrinėjant specifinį atvejį – licencinės sutarties pasibaigimą nesant šalių kaltės dėl sutarties objekto išnykimo. Kadangi išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimas negaliojančiomis turi ex nunc poveikį, įvertinama galima įtaka... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to examine problematic aspects of termination of licence agreement when subject matter in contract expires on revocation or invalidity cases of granted exclusive intellectual property rights. The first chapter determines meaning of license agreement, discloses main features and regulation aspects in national laws, defines object, fundamental term and the main duties of parties in contract. Last part of this chapter, in the context of thesis topic, defines basic problems of license agreement termination. Second chapter gives us systematic analyses of patents and trademarks protection revocation or invalidation cases, which gives us possibility to determine parties impact on object existence in contract, their legal status and helps to search for decision on investigational problematic aspects. As well this chapter examines right of licensee to challenge validity of granted rights in license agreement, it is bring up along side with foreign countries judicial precedents and dominant doctrines. Especially taking in to account licensee estoppel doctrine restrictions on patents licensing cases. Third part examines accomplishment impossibility of obligation impact to license agreement validity and parties interests, taking a broaden look at specific case - termination of licence agreement without fault of neither party of subject matter expiration in contract. As exclusive intellectual property rights invalidity acknowledgment have ex nunc effect, this... [to full text]

Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]