Teisės veiksmingumo ir efektyvumo problemos Teisės veiksmingumo ir efektyvumo, kaip visuomeninės vertybės teisinėje valstybėje, egzistavimas, ribos, ir problemos, sąlygojančios visišką arba dalinį teisės neveiksmingumą/neefektyvumą buvo šio tyrimo objektu. Šiuo darbu siekiama įvardinti ir išanalizuoti teisės veiksmingumo ir efektyvumo problemas, jų priežastis, pateikti siūlymus bei rekomendacijas šių problemų sprendimui. Darbas pradedamas bendraisiais teisės veiksmingumo ir efektyvumo klausimais: sąvokų išaiškinimu, tyrimo objekto nustatymu ir tyrimo problematikos įvardijimu – šie dalykai aptariami glaustai, tiek, kiek būtina juos aptarti toliau analizuojant pagrindinę darbo temą. Antroje darbo dalyje siekiama apibrėžti veiksmingumo, kaip teisinės vertybės ribas ir paneigti absoliutaus veiksmingumo siekiamybę. Trečioje dalyje pradedama nagrinėti konkrečias veiksmingumo ir efektyvumo problemas, skirtingų teisės krypčių ar sampratų – teisės sociologijos, pozityviosios teisės (positive law) , teisės ekonominės analizės požiūriu. Toliau plėtojama teisėkūros (legislation) proceso problematika, nustatyta, kad teisėkūros kokybę, o ir teisės veiksmingumą bei efektyvumą lemia kiekvienas iš šio proceso etapų, o taip pat teisinės kalbos taisyklių paisymas bei priemonių teisėkūros kokybei gerinti, įgyvendinimas. Atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti šių priemonių panaudojimą Lietuvoje, tiriami įstatymų lydimieji dokumentai – travaux preparatoires, analizuojamos ir sisteminamos pastabos... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of efficiency and effectiveness of law The existence, range and problems of efficiency and effectiveness of law as the social value in the legal state determining total or partial non-efficiency/non-effectiveness were the object of this survey. This work tries to name and analyse the problems of efficiency and effectiveness of law, their reasons, as well as to propose the motions and recommendations for solution of these problems. The work begins by the general questions of efficiency and effectiveness of law: clarification of concepts, finding the object of survey and naming the topic of survey – these points are discussed concisely in so far as it is necessary to discuss them further analysing the main subject of work. In the second part of work it is trying to determine the range of efficiency as a legal value and to deny the striving of absolute efficiency. In the third part are analysed the particular problems of efficiency and effectiveness, in the aspect of different law trends and conceptions – law sociology, positive law, law economical analysis. Hereafter are developed the topic of legislation process and it is defined that the quality of legislation as well as the efficiency and effectiveness of law are conditioned by every stage of this process similarly the observance of law language rules and implementation of means to improve the legislation quality. It is performed the survey trying to identify the using of these means in Lithuania, are... [to full text]

The aim of the research – to define the content, functions, manifestations, forms of the concept of legal culture and to investigate the specific character of the legal culture of Latvian senior-grade elementary school pupils, developing proposals for improvement of acquisition of the legal culture by elementary school pupils. Thus, no research studies of legal culture are actually being made in Latvia, and also attention is insufficiently paid to it in the studies of law, and in political and sociological studies. The scientific novelty of the Doctoral Dissertation is characterised by the fact that the Doctoral Dissertation is dedicated to the legal culture, its updating and consolidating in the scientific and research environment in Latvia. Moreover, such an original research study of the legal culture of Latvian elementary school pupils has been made for the first time in Latvia. / Daktaro disertacijos tikslas – santykio tarp įstatymo ir kultūros apibrėžimas, išryškinant reguliavimo sistemų tarpusavio santykį, kaip socialinių santykių, kurie taip pat yra apibrėžiami teisine kultūra, pagrindą. Autorius nagrinėja terminologijos, susijusios su terminais „teisinė kultūra“, „juridinė kultūra“ ir „įstatymo kultūra“, dilemą, analizuoja teisinės kultūros interpretaciją per įvairių mokslo šakų tyrimus, išskirdamas siaurąjį (mikro lygį) ir platųjį (makro lygį) teisinės kultūros supratimą, apsvarstydamas pagrindines teisinės kultūros formas, funkcijas ir elementus, apibūdindamas virtualią teisinę kultūrą kaip naują teisinės kultūros lygį, taip pat pabrėžia specifinį teisinės kultūros pobūdį pasaulinės krizės sąlygomis. Kaip šio tyrimo dalis, buvo atlikta vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokinių teisinės kultūros studija, kuria buvo siekiama išanalizuoti jų požiūrį į pareigą mokytis ir pamokų nelankymo priežastis, ypač atkreipiant dėmesį į 9 klasės mokinių požiūrį į įstatymą ir teisinės elgsenos modelio pasirinkimą, išanalizuojant teisinės kultūros pritaikymą studijų standartams. Galiausiai, buvo padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai dėl tolimesnių tyrimų, įstatymų ir nuostatų tobulinimo, programos įdiegiant teisinę kultūrą plėtojimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į teisinės kultūros įsisavinimą mokslo įstaigose ir visuomenėje apskritai.

International climate change agreements and the European Union legislation have an influence on different levels of governance, including national legal systems and administrative schemes. The following research question is addressed in the doctoral dissertation: “How does Lithuania, specifically the industrial sector, implement GHG reduction requirements under the Kyoto Protocol and the European Union regulations?” Implementation of GHG emission reductions is analyzed from a perspective of multi-level governance and sociology of law. The research is carried out on four levels – supra-state; state; sub-state and societal. These are described as international; national; administrative and industrial arenas in the dissertation. Hence the implementation of climate change legal rules is based on authoritative decision-making across multiple territorial levels. In the dissertation, legal frameworks regarding reductions of GHG emissions are described - and the institutions along with their mandates are identified. There is a hierarchical top-down regulated implementation of legal rules and actors involved at different levels. A perspective based upon Sociology of Law makes it possible to relate the top-down implementation of legal rules to society. In the dissertation the most dominant driving forces and norms affecting actors on each level of implementation are evaluated, by interviewing respondents from state and administrative institutions and industrial companies... [to full text] / Tarptautiniai klimato kaitos susitarimai ir Europos Sąjungos teisės aktai veikia skirtingus valdymo lygmenis, įskaitant nacionalines teisės sistemas ir administravimo modelius. Disertacijoje iškeltas tyrimo klausimas – kaip Lietuva, konkrečiai pramonės sektorius, įgyvendina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo reikalavimus, nustatytus Kioto protokolu ir Europos Sąjungos teisės aktais. Reikalavimų mažinti ŠESD emisijas įgyvendinimas yra analizuojamas daugiapakopio valdymo perspektyvoje. Analizuojami keturi lygmenys – viršvalstybinis, valstybinis, subvalstybinis ir visuomeninis, kurie disertacijoje gretinami su tarptautine, nacionaline, administracine ir pramonės plotmėmis. Taigi klimato kaitos teisės aktų įgyvendinimas paremtas valdžios sprendimų priėmimo dispersija skirtinguose lygmenyse. Disertacijoje apibūdintos teisės sistemos, susijusios su ŠESD mažinimu, identifikuojant institucijas ir jų įgaliojimus. Remiantis teisės sociologijos perspektyva, hierarchinis teisės normų įgyvendinimo principas siejamas su teisės poveikiu (ir atsaku) pramonės sektoriuje. Atlikus kokybinį tyrimą imant interviu iš tyrimo dalyvių, kurie dirba valstybės ir administracinėse institucijose ir pramonės įmonėse, išnagrinėti ir įvertinti skatinantys veiksniai ir normos, veikiančios dalyvių elgseną kiekviename tiriamajame lygmenyje. Ištirtas pramonės sektoriaus atsakas politikos įgyvendinimo procese bei pateikti pasiūlymai dėl Kioto protokolo ir Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą]