LR Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose yra pažymėjęs, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui visais atvejais yra užtikrinama galimybė reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir jį gauti, o teisingumo ir teisinės valstybės principai sąlygoja, kad įstatyminės poveikio priemonės garantuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. LR CK 6.270 str. 3 d. numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (toliau – DPŠV), laikomas solidariai atsakingu su neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu atvejais, kai dėl šaltinio praradimo yra ir paties valdytojo kaltės, bei tai, kad atlyginęs žalą DPŠV, gauna regreso teisę į neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusį asmenį. Toks teisinis reguliavimas gali sąlygoti, kad DPŠV dėl neatsargumo praradęs tą šaltinį, gali būti priverstas atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais žalą sukėlę asmenys. Todėl kyla abejonė, ar CK 6.270 str. 3 d. ta apimtimi, kuri numato solidariąją DPŠV atsakomybę, nepažeidžia asmenų teisėtų interesų pusiausvyros. Magistro darbe buvo nustatyta ir tiriama: DPŠV atsakomybės požymiai ir atribojimas nuo kitų atsakomybės rūšių; solidariosios atsakomybės problematika deliktiniuose santykiuose; DPŠV ir nukentėjusiojo asmens teisėti interesai Lietuvoje. Darbe vertinama, kaip skirtingose valstybėse gali būti derinami asmens, valdančio objektą, kuris pagal Lietuvos teisę laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, ir nukentėjusiojo dėl to šaltinio asmens interesai. Buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional Court of the Republic of Lithuania has held in it’s decisions, that the constitutional imperative for compensation for material and moral damage is inherent in the Constitution enshrined the principle of justice that laws must be provided with all the necessary legal preconditions for just compensation of damages to victims. However, the constitutional principles of justice and the rule of law, also implies that the measures established, have to meet the legitimate and universally important objectives and guarantee of balance of legitimate interests. There is 6.270 Art. 3 p. in Civil Code of the Republic of Lithuania which provides that the possessor of a potentially hazardous object (hereinafter PPHO), the latter and the person who seized the potentially hazardous object unlawfully, shall be held jointly and severally liable for the damage caused by that object, in cases where the loss of possession of a potentially hazardous object results also from the fault (as well negligence) of the possessor. Upon having compensated for the damage, the PPHO shall acquire a right of recourse for the recovery of sums paid against the person who unlawfully seized the potentially hazardous object. Having regard to the legal regulation, there is possibility of situation where the PPHO which contributed fractional share in loss of possession of potentially hazardous object should be liable for the damage caused by intentional criminal acts made by third parties. Moreover... [to full text]

The problem of admissibility of evidence in the penal cause takes special place because not all evidence is admissible as main tool for defending one’s violated rights and legal interests.In the first chapter of final paper the conception of admissibility of evidence is revealed, the general requirements for the evidence, the rules of admissibility of evidence, peculiarities of violated procedural form of admissibility of evidence are analyzed.In the second chapter the peculiarities of admissibility of evidence are analyzed in the countries of common and civil law. In the third chapter using the practice of courts it is revealed how common rules of admissibility of evidence can be applied practically in different ways.