Magistro darbe teoriniu ir praktiniu aspektu analizuojamas kolektyvinis tarnautojų teisių ir interesų gynimas valstybės tarnyboje. Tyrimo pradžioje apibrėžiama valstybės tarnautojo samprata bei jų rūšys, kurios bendriausia prasme lemia kolektyvinio atstovavimo teisių apimtį bei joms taikomus apribojimus. Detaliai aptariama valstybės tarnautojų teisė jungtis į organizacijas kaip būtina kolektyvinio atstovavimo prielaida bei teisės jungtis į organizacijas teisinio reguliavimo ypatumai, įtvirtinti tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Analizuojant valstybės tarnautojų teisę jungtis į organizacijas, atskirai išskiriami statutiniai ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys valstybės tarnautojai. Darbe analizuojami socialinės partnerystės kaip efektyvios interesų derinimo priemonės įgyvendinimo valstybės tarnyboje ypatumai, atskirai aptariant socialinės partnerystės įgyvendinimo formas valstybės tarnyboje. Tiriamos socialinio dialogo plėtojimo valstybės tarnyboje pielaidos bei pabrėžiamas informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimo valstybės tarnyboje būtinumas, siekiant tinkamo ir efektyvaus valstybės tarnautojų teisių ir interesų gynimo. Aptariamos kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo valstybės tarnyboje problemos ir tendencijos. Apžvelgiami kolektyvinių darbo ginčų, kilusių valstybės tarnyboje, sprendimo metodai bei pateikiami pasiūlymai dėl pozityviųjų metodų plėtojimo, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus valstybės tarnyboje. / This master paper presents the analysis of the collective defence of civil servants’ rights and interests in the civil service in theory and in practice. The concept of a civil servant and its kinds are defined at the beginning of the research that in the most common meaning determine the scope of the collective advocacy rights as well as the restrictions applied to them. The right of civil servants to join the organisations which is viewed as a necessary presumption of collective bargaining is discussed in great detail. Moreover, the peculiarities of legal regulations of the right to join the organisations are pointed out at national and international levels. The distinctive features of social partnerships as an implementation of effective means of interest adjustment in the civil service are analysed in this study whereas the forms of social partnership implementation are discussed separately. The presumptions of the development of a social dialogue in the civil service are discussed while highlighting the necessity of the implementation of information and consultation procedures in the civil service with the view to appropriate and efficient advocacy of the civil servant rights and interests. The problems and tendencies of collective bargaining regarding the conclusion of collective agreements in the civil service are also set out and discussed. Collective work disagreements that arose in the civil service are viewed and the resolution methods as well as proposed... [to full text]