Ce travail de thèse interroge la structure fondamentale du langage. Il s’inscrit dans la tradition greimassienne en ce sens qu’elle assume son affiliation avec les théories de Hjelmslev, Jakobson, Lévi-Strauss et Propp. Mais au-delà, il cherche ce que ces théories ont en commun et qu’elles n’avaient peut-être pas encore suffisamment abordé, notamment certaines relations avec la théorie thomienne/petitotienne. Nous postulons dans cette étude que le discours subit la contrainte d’un ordre sémantico-syntaxique sous-jacent et structurant. Plus précisément, nous postulons que le discours tend à s’organiser à partir, et/ou autour, d’une même chaîne sous-jacente, hiérarchique, contraignante, non aléatoire, transphrastique et restreinte de catégories sémantiques fondamentales. Nous nous inscrivons de fait dans le champ morphodynamique. A partir d’une double approche sémasiologique et distributionnelle, puis par des méthodes statistiques et mathématiques, nous montrons que certains sèmes, assimilables à des universaux et aux propriétés topologiques sous-jacentes, s’incrémentent naturellement dans le corps des énoncés. Ainsi, ce ne sont plus principalement des sèmes isolés que nous étudions mais des séries, des chaînes, des agencements syntagmatiques qui débouchent sur une forme de « proto-raisonnement » associant des sèmes. Enfin, nous montrons par l’expérimentation qu’il existe vraisemblablement aussi d’autres régularités à l’intérieur de cette structure continue ; régularités qui permettent de conforter l’hypothèse d’un principe autosimilaire entre structure profonde et structure superficielle. Notre thèse s’attache en principal à décrire, et à justifier l’existence d’un tel phénomène structural. / This thesis questions the fundamental structure of language. It belongs to the Greimas tradition in the sense that it assumes its affiliation with the theories of Hjelmslev, Jakobson , Levi-Strauss, and Propp. This work tries to go beyond by defining connections with Thom and Petitot theory. In this study, we postulate that discourse is constrained by an underlying semantic and syntactic structural order. More specifically, our assumption is that the discourse tends to be organized from and/or around a same underlying chain, involving non-random hierarchy, going beyond the sentences and being constrained to semantic fundamental categories. Our analysis is also included in a morphodynamic framework.From a double semasiologic and distributional approach, and from statistical and mathematical methods, we show that various semes, linked to universals and topological underlying properties, are naturally incremented in the discourse.As a consequence, what we are studying is not a collection of isolated semes but series, chains, syntagmatic arrangements that yield to a form of "proto-reasoning" associating semes. Finally, we show by experimentation, as there are likely other regularity patterns within the continuous structure. These regularities allow us to support the hypothesis of a self-similar principle between deep structure and surface structure. This thesis work is mainly focused on the description and the justification of the existence of such a structural phenomenon.

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel... [to full text]