Baudžiamojo atsakomybė už seksualinį prievartavimą Lietuvoje numatyta tik 2000 metais. Tais pačiais metais buvo pakeista ir išžaginimo sudėtis. Šių nusikaltimų tyrimo metodika nebuvo išsamiai nagrinėta kriminalistikos literatūroje. Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateiktos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas leidžia tinkamai vertinti, kvalifikuoti šiuos nusikaltimus, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus šių nusikaltimų atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos (nusikaltėlis su nukentėjusiuoju yra pažįstami arba ne) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos (išžaginimas ir/ar seksualinis prievartavimas buvo arba nebuvo). Konkretūs tyrimo veiksmai atliekai priklausomai nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šiuos nusikaltimus dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, nukentėjusiojo ir įtariamojo kūno tyrimas (ekspertizė), įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, daiktų apžiūra, tyrimas, nukentėjusiojo ir įtariamojo psichinės būklės ekspertizės. Atliekant šiuos veiksmus pareigūnai neretai nesilaiko baudžiamųjų įstatymų reikalavimų ir padaro klaidų. Rengiant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tyrimo metodines rekomendacijas ir siekiant užtikrinti tokių rekomendacijų efektyvumą turi būti remiamasi teisės normomis, nusikaltimų tyrimo analize, mokslu. / Уголовная ответственность за сексуальное насилие в Литве предусмотрена только в 2003 году. В том же году изменен состав изнасилования. Методика расследования этих преступлений в криминалистической литературе подробно рассмотрена не была.В этой ра&#1073... [to full text]