Vis dažniau galima išgirsti žiniasklaidos tyrėjų ir kritikų pasisakymus, jog tradicinės ribos tarp žurnalistikos ir reklamos nyksta. Nupirkti straipsniai, užsakytos naujienos, apmokėti reportažai, radijo laidos ir kt. yra viena opiausių XXI a. žiniasklaidos problemų. Ypatingos kritikos sulaukia itin išpopuliarėjęs reklamos ir redakcinio straipsnio mišinys – užsakomieji straipsniai. Reklaminė informacija, kuria suinteresuotos institucijos ar asmenys siekia savo tikslų, vartotojams pateikiama kaip objektyvi naujiena, įprasta žurnalisto parašyta publikacija. Nors tokio tipo informacija turi būti pažymėta kaip reklama, tačiau neretai tokių žymenų nėra. Atsižvelgiant į tai, žiniasklaidos vartotojams darosi vis sunkiau identifikuoti, ar tai ką jie skaito yra objektyvi publikacija, ar tam tikros organizacijos, asmens užsakytas reklaminis straipsnis. Ilgą laiką pagrindinis žiniasklaidos tyrėjų dėmesys daugiausiai buvo nukreiptas į žiniasklaidos pranešimus, jų turinį, požymius ar ypatumus, tačiau vis labiau aktualu tampa sužinoti ne tik kiek ir kokia auditorija vartoja žiniasklaidą, bet ir kaip ji tuos pranešimus suvokia, ar visą pateiktą informaciją priima tiesiogiai, ar ją interpretuoja, vertina savaip, kaip keičiasi jų požiūris į žiniasklaidos tekstus. Siekiant gauti šią informaciją, taikomi nauji auditorijos tyrimai, vadinami priėmimo tyrimais. Taikant šiuos tyrimus galima atskleisti ir kaip žiniasklaidos auditorija priima užsakomuosius straipsnius. Nors pastebima, kad sulig... [toliau žr. visą tekstą] / More and more often media critics and researchers express their concern that the line between the journalism and advertising is vanishing. Journalism is criticized for being deeply commercialized as paid articles, reporting, television and radio broadcastings etc. are very popular in the 21st century. The fear of reduced advertising effectiveness has lead to the development of new promotional tools such as advertorials – a hybrid between advertisement and editorial. This new genre is a paid print advertisement which is written in the form of an objective opinion editorial. Such form of advertisement is less obvious than traditional advertisement, consequently, it confuses people who can not identify whether they read objective article or paid advertisement. Obviously, audiences construct their own meanings for media texts, so it is very important to know what they think about different media messages. Even though advertorials became in use in 1900, we know very little about how they are perceived. To investigate the audience's reception of media messages, it is often used researches generally known as reception analysis. The purpose of this work is to reveal the conception of advertorials and to find out what does the audience think about advertorials. The goals of the work are: to find out the concept of advertorials; to survey the main features of labeled and unlabeled advertorials; to survey the peculiarities of advertorials; to analyze surveys about advertorials; to sift... [to full text]

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene priemonė - pranešimas spaudai. Darbo tikslas – išanalizuoti kaip yra vertinamas ryšių su visuomene priemonės – pranešimo spaudai - efektyvumas, remiantis ryšių su visuomene kampanijų efektyvumo vertinimu ir matavimu. Darbo uždaviniai: apžvelgti ryšių su visuomene veiklą ir naudojamas priemones; išanalizuoti pranešimą spaudai kaip ryšių su žiniasklaida priemonę; išanalizuoti ryšių su visuomene kampanijų matavimo ir vertinimo esamą situaciją tarptautiniu lygmeniu; išanalizuoti ryšių su visuomene veiklos efektyvumui įvertinti taikytinus vertinimo metodus; išanalizuoti pranešimo spaudai efektyvumo vertinimo būdus; atlikti tyrimą, kurio pagalba išanalizuoti ryšių su visuomene ir pranešimo spaudai efektyvumo vertinimo situaciją Lietuvoje. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant teorinius metodus: dedukciją bei palyginimus, prieita prie išvados, kad vertinimo procesas ryšiuose su visuomene yra neatsiejama dalis. Be įvertinimo etapo vykdymo, negalima nustayti ryšių su visuomene kampanijos efektyvumo. Tarptautiniu lygmeniu intensyviai diskutuojama bandant priimti efektyvumo vertinimo standartus, kurie dar tęsiasi, tačiau pagrindas ryšių su visuomene efektyvumo vertinime jau yra. Išanalizavus pranešimo spaudai rengimo etapus, jo efektyvumą, išryškėjo pagrindiniai pranešimo spaudai privalumai ir tūkumai. Pranešimo spaudai efektyvumas priklauso nuo elementų, kurie kiekvienu atveju yra kitokie ir priklauso nuo organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Public relations’ evaluation process is implemented in all communication activity’s stages. Press release as a public briefing means is not an exception as well, which helps public relations to progressively develop organization‘s awareness and well-known image. The result of such activity is visible and sensible longer. The press release becomes a part of public relations campaign’s effectiveness evaluation. The objective of this work is a public relations means – press release. The goal is to analyze the press release’s effectiveness evaluation process in a context of public relations campaign’s effectiveness assessment and evaluation. The following tasks were solved to achieve the goal: the public relations’ activity and applicable tools were reviewed; analysis of the press release in a context of relations with the media means was done; the public relations campaign’s assessment and evaluation situation were analyzed in an international and Lithuanian contexts; the applicable evaluation methods of the public relation campaigns were analyzed; the press release’s applicable evaluation methods were analyzed; the research work of the public relations and press release effectiveness evaluation situation in Lithuania was done. Using the analysis of the scientific literature methods, applying the theoretical methods: deduction and comparisons, it was concluded that evaluation process is concurrent with the public relations. It is impossible to determine the public relations... [to full text]