Darbe pristatomas daugtaškio vartojimas grožiniuose tekstuose. Kadangi skyrybos intonacinis-pauzinis ir prasmės principai vis labiau akcentuojami, tiriama daugtaškio įtaka teksto emociniam ir ekspresiniam atspalviui, intonacijai, prasminiams akcentams, raiškos gyvumui. Tiriamąją medžiagą sudaro pavyzdžiai su 1876 daugtaškiais, pavartotais neoromantizmo atstovės Šatrijos Raganos apysakų rinkinyje „Sename dvare“ ir postmodernistų Renatos Šerelytės romane „Vardas tamsoje“ ir Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“. Autoriai pasirinkti siekiant palyginti rašymo laikotarpiams (juos skiria šimtmetis), tekstų tipams, pasirinktos literatūros krypčiai būdingą autorinę skyrybą. Teorinės žinios apie daugtaškį lyginamos su realia ženklo vartosena, aiškinamasi, kokias funkcijas tiriamuose tekstuose jis atlieka, aptariami galimi daugtaškio sinonimai. Nemažai dėmesio skiriama vartojimo dažnumo tyrimui statistiniu metodu. / This Master’s thesis presents the use of suspension points in the imaginative texts. As the intonation pause and meaning principles of punctuation are more and more emphasized, the influence of suspension points has been analyzed from the point of the emotional and expressive shade, intonation, meaningful focus, vividness of expression. The research material consists of 1876 examples of suspension points used in the collection of stories “In an Old Manor” by Satrijos Ragana and in the novels of post-modern writers: “The Name in the Darkness” by Renata Serelyte and the novel “The Greens” by Marius Ivaskevicius. The authors have been chosen aiming to compare the authors’ punctuation characteristic to the writing periods (the difference between them is one hundred years), types of the texts, and the chosen trend in literature. The theoretical knowledge about the suspension points have been compared with the real use of the punctuation mark, it has been targeted to ascertain what are the functions of this punctuation mark in the analyzed texts, the possible synonyms of suspension points have been discussed in the thesis. Great attention has been paid to the analysis of the usage frequency applying statistical method.