Židininiai kepenų pakitimai (ŽKP) – vieni dažnesnių patologinių radinių tiriant pacientus dėl įvairių virškinimo ar kitų organizmo sistemų ligų. Įvairių spindulinės diagnostikos metodų dėka nustačius patologinius židinius kepenyse ypač svarbi jų klinikinė diferencinės diagnostikos reikšmė. ŽKP diferencinės diagnostikos esmė yra kiek įmanoma tikslesnis židinio kepenyse kraujotakos nustatymas ir aprašymas. Šios problemos sprendime naujų galimybių įgyja santykinai nauja ir Lietuvoje niekur kitur dar neatliekama UG tyrimo su i/v kontrastavimu metodika, kurios metu gaunami rezultatai lyginami su dominuojančių įprastų KT ir MRT kontrastinių tyrimų rezultatais. Tikslas: nustatyti radiologinių tyrimų vertę diagnozuojant židininius kepenų pakitimus (ŽKP) Uždaviniai: 1. Nustatyti įprastinio UG, UG su i/v kontrastavimu ir KT su i/v kontrastavimu diagnostikos metodų tikslumo rodiklius nepiktybiniams ir piktybiniams ŽKP. 2. Nustatyti UG ir KT su i/v kontrastavimu vertingiausius diagnostikos kriterijus vertinant židininių kepenų pokyčių prigimtį. 3. Palyginti tarpusavyje UG ir KT su i/v kontrastavimu nustatytų židininių kepenų pakitimų diagnostikos metodų tikslumo rodiklius nepiktybiniams ir piktybiniams ŽKP. 4. Įvertinti kepenų hemangiomų radiologinių diagnostikos metodų tikslumo vertę. / Focal hepatic lesions (FHL) are one of the most common pathological findings in patients who are examined for gastrointestinal or other diseases. The rigorous description of blood circulation in the hepatic focus is essential in differential diagnosis of FHL. US with i/v contrast enhancement is a new imaging method enabling definition of nature of FHL, follow-up, treatment efficacy and monitoring for possible relapse of the process. This study is conducted solely in the Radiology Department of Kaunas University of Medicine Hospital. Aim of the study To evaluate and compare the value of ‘bolus’ contrast-enhanced CT and contrast-enhanced US in diagnostics of focal hepatic lesions. Tasks of the study 1. To determine rates of diagnostic accuracy of conventional US, US with i/v contrast enhancement and ‘bolus’ contrast-enhanced CT in diagnosis of benign and malingnant FHL. 2. To establish the main and most effective diagnostic criteria of US and CT with i/v contrast enhancement for the assessment of nature of focal hepatic lesions. 3. To compare rates of diagnostic accuracy of US with i/v contrast enhancement and ‘bolus’ contrast-enhanced CT in diagnosis of benign and malingnant FHL. 4. To assess the reliability of radiological diagnostics of hemangioma, comparing the results of US, CT, and MRI.