Šiuolaikinis miestas — tik nauja ilgus amžius augusio žmogaus noro išreikšti save per simbolinius piešinius rezultatas. Tačiau šiuolaikinio graffiti sprogimas yra su niekuo nepalyginamas. Taigi nepaisant to, kad daugelis iš mūsų gyvename informacinėje bei ganėtinai tolerantiškoje visuomenėje, kur egzistuoja neribojamai dideli meninės raiškos būdai, galimybių ir variacijų skaičius, graffiti, kaip meno kryptis, kūrinio statusas ar vieta (padėtis), taip ir liko neišspręstas bendrajame kultūriniame kontekste ir ligi šiol traktuojamas kaip neigiamumas ar net nihilistinio požiūrio išraiška į visuomeninius kriterijus bei normas. Šio darbo tikslas — atskleisti mokyklos bendruomenės narių požiūrį į graffiti. Tyrimo metodai: teorinis ― darbo tema aktualios literatūros sisteminė analizė; empiriniai ― IX klasių moksleivių anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų žinias ir požiūrį į graffiti; pedagogų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų žinias ir požiūrį į graffiti; moksleivių tėvų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų žinias ir požiūrį į graffiti. Matematinės statistikos metodai: chi kvadrato kriterijaus taikymas, kontingencijos koeficientas (C), procentinė duomenų analizė. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausia apie graffiti žino, jį priima ir vertina mokiniai. Vadinasi, tai patvirtina, faktą, jog subkultūra yra jaunimo pasaulėžiūros atspindys. Ar graffiti – meno rūšis ar vandalizmo aktas, vienareikšmiškai atsakyti negalima. Tai priklauso nuo visuomenės išprusimo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY A modern city is just a new result of a person’s wish to express himself in symbolic paintings that has been growinf for long ages. But the explosure of modern graffiti cannot be compared with anything. So, in spite of that most of us live in the information and however tolerant society where unlimited big ways of artistic expression, a number of possibilities and variations exist, graffiti as an art tendency, the status place (position) of a piece of art has not been solved in the general cultural context and it has still been treated as negative expression or even a nihilistic attidude towards criteria or norms of the society. The purpose of this work is to reveal the attitude of the members of the school community towards graffiti. Methods of the research: theoretic ― systematic analysis of the literature actual about the theme of the work; empiric ― questionnaire of the pupils of the IX class that helped to find out their knowledge and attitude towards graffiti; Questionnaire of the pedagogues that helped to find out their knowledge and attitude towards graffiti; Questionnaire of the pupils’ parents that helped to find out their knowledge and attitude towards graffiti. Methods of mathematical statistics: application of the criterion of chi square, coefficient of contingency (C), per cent analysis of the data. Within the research, it became clear that graffiti is mostly known, accepted and appreciated by the pupils. Also the fact can be confirmed that subculture... [to full text]