In work expansion of 4 degrees of a ring of integers Z[α] = ({a0 +a1α + a2α2 + a3α3 | a0, a1, a2, a3 ∈ Z}, + , · ) is examined. The problem is solved: what should be integers x0, x1, x2, x3, that ξ = x0 + x1α + x2α2 + x3α3 had opposite in ring Z[α], that is that ξ–1 ∈ Z[α] – that ξ would be a divider of unit. Method of work: we design (basing on linear operators) subring M (m3, m2, m1, m0) of rings of matrixes M[4x4](Z). It subring is isomorphying to ring Z[α]. The fact is used: „ the matrix with the integer elements A ∈ Z[mxm](Z) has an opposite matrix in only case when its determinant |A | = ± 1. From property of isomorphism: “if φ(ξ) = Aξ isomorphism of ring Z[α] in ring M (m3, m2, m1, m0), so (φ(ξ))–1 = φ(ξ–1) = Aξ–1 = (Aξ )–1 “ follows, that ξ ∈ Z[α] has opposite ξ–1 ∈ Z[α] in only case when a matrix Aξ has an opposite matrix. And a matrix Aξ has an opposite matrix in a ring M (m3, m2, m1, m0) in only case when its determinant |A| = ± 1.

Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text]

The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text] / Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą]