Darbe apibrėžiamos industrinių erdvių paveldo konversijos ir pritaikymo idėjos, būdai ir formos vizualiniu aspektu; analizuojami Klaipėdos pramoninės architektūros paveldo objektai, jų architektūrinė specifika, išsidėstymas urbanistinėje miesto struktūroje. Pramoninės funkcijos išsaugojimo ir realizuotų konversijų atvejų studijos rodo dabartinę Klaipėdos pramoninės architektūros objektų situaciją, industrinio paveldo pritaikymo naujoms kultūrinėms veikloms vykti pranašumus ir trūkumus. Analizė atskleidžia pramoninės architektūros paveldo pritaikymo galimybių įvairovę ir nurodo pagrindines panaudos tendencijas. Praradę savo pirminę funkciją industrinio paveldo statiniai ir jų kompleksai, buvusios pramoninės paskirties teritorijos Klaipėdoje gali tapti nesenkančiu įkvėpimo šaltiniu kūrybinei raiškai, būti prikeltos naujam gyvenimui, naujai veiklai vykti, kurti miesto išskirtinumą, tapti naujais ir kitokiais traukos centrais. Darbe sumodeliuotos vadinamojoje „Memelio miesto“ teritorijoje (uždara poindustrinė buvusios uosto įmonės „Laivitė“ teritorija, Naujoji Uosto g. 3) esančių industrinio architektūros paveldo objektų pritaikymo vizijos yra teorinio pobūdžio. Sukurtos koncepcinės objektų vizualizacijos gali būti taikomos praktiškai, ateityje įvairiai plėtojamos. / The work puts focus on visual means and ideas of application and conversion of industrial spaces heritage. Heritage objects of architectural industry of Klaipėda, architectural specifics, and arrangement in the urban structure of the city are analysed. In the case of preserving industrial function, and realized conversions, the study shows the current situation of industrial architecture objects in Klaipėda, advantages and disadvantages of applying industrial heritage to new cultural activities. The analysis reveals the variety of application of industrial architecture heritage, and indicates the main tendencies of appliance. Buildings, complexes, and former territories of industrial purpose in Klaipėda, which lost their primal purpose, can become the infinite source of inspiration and creation; these objects can be brought to life again and start being used for new activities, formation of the city’s uniqueness, and become new and different centres of attraction. The thesis provides theoretical visions of using objects of architectural industrial heritage, which exist in the territory of “Memel City” (the closed post-industrial territory of former port company “Laivitė”, Naujoji Uosto Street 3). Created conceptual visualisations of objects can be applied in practice, and developed in different ways in the future.