Šio darbo objektas yra žmogaus teisių politika Vyšegrado šalyse. Tyrimo problema - Žmogaus teisių politika Vyšegrado valstybėse palyginus yra nauja ir iki šiol beveik netyrinėta tema, nors ir yra neatskiriama bendrosios pokumunistinės transformacijos dalis. Tyrimo problemą charakterizuoja tai, jog žmogaus teisių sferoje Vyšegrado šalys neturi gilių intelektualinių ir praktinių politinių tradicijų ir jų pradedamos formuluoti žmogaus teisių politikos nėra grįstos etosu, kuris tarptautinės bendruomenės būtų laikomas pavyzdiniu ar išbaigtu. ES reikalavimai ir spaudimas buvo pagrindinis išorinis veiksnys ir postūmis žmogaus teisių politikos plėtotei Vyšegrado valstybėse. Darbo tikslas tikslu tapo siekis išanalizuoti faktorius, lėmusius Vyšegrado šalių nacionalinės žmogaus teisių politikos ypatumus ir jų įsijungimą į tarptautinę žmogaus teisių politiką. Siekiant atskleisti minėtąjį tikslą, keliami šie uždaviniai: atskleisti Europos žmogaus teisių režimo ypatybes, jo teisinėses ir institucines struktūras; parodyti europinio žmogaus teisių apsaugos modelio efektyvumą ir poveikį; įvertinti Vyšegrado šalių nacionalinėje žmogaus teisių politikoje įvykusias institucines transformacijas; išanalizuoti Vyšegrado šalių valstybės ir visuomenės santykį formuojant nacionalines žmogaus teisių politikas; išnagrinėti Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos dalyvavimą tarptautinėje žmogaus teisių politikoje. Atlikus tyrimą, kurio metu atsižvelgiant į darbo temą, jos platumą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this paper is the human rights policy in the Visegrad countries. The problem of the research – the Human Rights Policy in the Visegrad countries – is a relatively new and hardly explored subject, although it is an integral part of the general post-communistic transformation. The research problem is characterized by the fact that in the sphere of human rights of the Visegrad countries, no tradition of intellectual and practical political tradition occur, and their newly formulated policies on human rights are not based on the ethos that could be considered standard or finished by the international community. The EU requirements and pressure were the main external factors boosting the development of the human rights policy in the Visegrad countries. The aim of the paper is to analyze the factors that led to the peculiarities of the national human rights policy in the Visegrad countries, and their integration to the international human rights policy. In order to reveal the above-mentioned aim, the following tasks have been formed: to reveal the characteristics of the human rights regime, as well as its legal and institutional structures; to reflect the effectiveness and effect of the protection of human rights in Europe; to assess the institutional transformations that have taken place in the national human rights policy of the Visegrad countries; to analyze the relationship between the Visegrad countries and a society in shaping the national policies on human... [to full text]