Šiuolaikiniame technikos pasaulyje vis didesnę prasmę įgauna kalbos technologijos, tokios kaip kalbos atpažinimas, kalbos signalų sintezė, bei kombinuoti jų variantai. Pasaulyje visada buvo jaučiamas didelis poreikis kalbos atpažinimo sistemų, programų. Tokios sistemos labai populiarios dėl plataus savo pritaikymo spektro: karinė pramonė, įvairių prekių ar paslaugų užsakymų priėmimas, žmonių su įvairia negale darbo palengvinimas, telekomunikacijų, bankų sfera ir t.t. Kalbos atpažinimas kelia skirtingus uždavinius kiekvienai kalbai, nes kiekviena kalba turi savo specifiką. Pastaruoju metu kitose šalyse yra sukurta daug įvairių atpažinimo sistemų, tačiau jos nėra naudojamos lietuvių kalbos atpažinimui. Todėl yra būtina eksperimentuoti bei kurti savai kalbai pritaikytas tokio tipo sistemas naudojant kitų kalbų atpažinimui pritaikytus produktus. Darbo objektas: Lietuviškų balso komandų atpažinimas naudojant kitų kalbų atpažinimo priemones. Tyrimo tikslas: Ištirti lietuviškų balso komandų atpažinimo galimybę, naudojant nelietuviškas atpažinimo priemones (Microsoft Speech Application Programming Interface). Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti kalbos atpažinimo metodus; 2. Ištirti kalbos atpažinimo metodus, išskiriant jų privalumus ir trūkumus; 3. Apžvelgti kalbos atpažinimo paketą SAPI; 4. Atlikti komandų išskyrimo, iš kalbos signalo, metodo kiekybinę analizę; 5. Atlikti lietuviškų komandų atpažinimo eksperimentą, naudojantis SAPI varikliu; 6. Pateikti siūlymą kaip perrašyti... [toliau žr. visą tekstą] / In the contemporary world of techniques, voice technologies, such as speech recognition, synthesis of speech signals and their combined versions, acquire more and more significance. These technologies are very popular for wide practical use: telecommunications, banking, army and so on. The aim of the research paper is to analyze opportunity to adapt others languages speech recognition engine for Lithuanian language recognition using voice detection in speech signal and signal pre-emphasis methods. Microsoft SAPI English recognition engine was used for experiments in his paper. P. Kasparaitis has offered how Lithuanian phonemes can be transcribed using English phonemes, but not all Lithuanian phonemes has been analyzed. So this paper also replenish P. Kasparaitis paper (P. Kasparaitis (2008). Lithuanian Speech Recognition Using the English Recognizer.) by offering new ways how some Lithuanian sounds can be transcribed by English phonemes.

Tyrimas skirtas kalbos signalų kokybinių charakteristikų analizei, įvardinant galimybes, kurių pagalba atliekamas garsų atpažinimas, taip pat atskleidžiant kalbos signalų kriterijus, padedančius atlikti kokybinės charakteristikos analizę. Darbe analizei naudojamas kalbos signalų garsynas, kuriame sukaupta diktorių šnekos įrašai. Tokiu būdu tyrimo tikslas - sukurti kalbos signalų kokybinių charakteristikų analizės algoritmą, kuris galėtų automatiškai nustatyti ar padarytas žodžio įrašas atitinka nustatytus kriterijus. Šiam tikslui pasiekti reikia išanalizuoti esamus segmentavimo algoritmus, išskiriant jų privalumus ir trūkumus, sukurti signalų kokybės nustatymo algoritmą, pasiruošti kalbos signalų kokybės nustatymo tyrimui duomenis, įvertinti kalbos signalų kokybės nustatymo algoritmo rezultatus, apibendrinti tyrimo rezultatus. Tyrimui atlikti remsimės moksline literatūra bei apibendrintais metodais, eksperimento įgyvendinimui – eksperimentinio matavimo bei statistinės analizės metodais. Tyrimui vykdyti ketiname sudaryti kalbos signalų kokybės analizės algoritmą, parenkant kalbos signalų kokybės charakteristikų kriterijus. / Research for the qualitative characteristics of the speech signal analysis, a description of the potential that exists to accomplish the recognition of sounds, including speech detection criteria to facilitate analysis was performed for qualitative characteristics. The paper used in the analysis of speech corpus in which the accumulated announcer speech recordings. Thus, the study objective - to establish the qualitative characteristics of speech analysis algorithm which can automatically determine whether the word record made the qualifying criteria. To achieve this requires the examination of existing segmentation algorithms, highlighting their advantages and disadvantages of a signal quality determination algorithm, speech preparation of quality research data, to evaluate speech quality determination algorithm, the results of the research findings. We base the scientific study of literature and summarized the methods for the implementation of the experiment - the experimental measurement and statistical analysis. The study we intend to carry out a speech quality analysis algorithm, the choice of speech quality performance criteria.

Three main speech recognition methods as well as features commonly used in speech recognition were discussed in the work. Main attention was paid to formant feature extraction methods. For one of the methods feature extraction in C++ was developed. It is based on linear prediction coding (LPC) parameters and calculates complex roots of characteristic polynomial. These roots are used for formant frequencies determination. Spectral envelope of speech signal and formant frequencies are displayed and stored in text files. Program user guide is presented in the work description. Investigation results of formant features for various speech sounds are presented in the appendices.

Žmonių mobilumui augant jiems tenka dirbti įvairiose aplinkose. Naudojama šnekos signalų atpažinimo įranga net ir skirtingose aplinkose turi užtikrinti tam tikro lygio signalų atpažinimo kokybę, tikslumą. Besiskiriančios aplinkų savybės gali sukelti nepriimtinus atpažinimo rezultatus. Darbo tikslas – išanalizuoti akustinių signalų atpažinimo įrenginio galimybes prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų bei pasiūlyti konstruktyvią prisitaikymo prie pakitusių aplinkos sąlygų metodiką. Darbe aprašomas akustinių signalų atpažintuvų prisitaikymo prie kintančių akustinių erdvių teorinis modelis. Pristatomos uždarų aplinkų akustinių savybių, įtakojančių akustinių signalų atpažinimą, vertinimo priemonės. Pateikiamas originalus akustinių aplinkų pasikeitimo momentų atpažinimo metodas, grindžiamas akustinių signalų atpažintuvų generuojamų signalų panaudojimu. Nustačius akustinių aplinkos savybių pasikeitimo momentą, pateikiami konstruktyvūs metodai akustinių signalų atpažinimo įrenginiui prisitaikyti atpažinti naujomis akustinėmis savybėmis pasižyminčioje aplinkoje generuojamus akustinius signalus. Aprašoma sukurta eksperimentinė sistema, kurios pagalba galima tirti įvairias akustinių signalų atpažinimo situacijas, prisitaikant prie pakitusių akustinių aplinkų savybių. Pateikiami atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai. / Due to the natural increase in everyday mobility, people face various work environments. The speech signal recognition system analysed, thus, has to ensure quality and accuracy in recognizing signals of certain level, even in different environments. Variation in environment qualities can bring unacceptable recognition results. The aim of the thesis is to analyse the potential of the acoustic signal recognition device to adjust to d environment conditions, and to propose a constructive methodology of adjusting to the changed environment conditions. A theoretical model of acoustic signal recognizers’ adjustment to changing acoustic environments is described in the work. Also, tools for evaluating enclosed environment acoustic characteristics that have an impact on acoustic signal recognition are presented. An original method of the shift in acoustic environments momenta is as well given in the work; the method is based on employing signals generated by the acoustic signals recognizers. Once the momentum of change in the acoustic environment characteristics is determined, effective methods for acoustic signal recognizer’s adaptation to recognizing acoustic signals in the environment possessing new acoustic characteristics are issued. The developed experimental system allowing exploration of various acoustic signal recognition situations by adapting to the changed acoustic environment characteristics is described. Results of the experimental investigations conducted are provided... [to full text]

Due to the natural increase in everyday mobility, people face various work environments. The speech signal recognition system analysed, thus, has to ensure quality and accuracy in recognizing signals of certain level, even in different environments. Variation in environment qualities can bring unacceptable recognition results. The aim of the thesis is to analyse the potential of the acoustic signal recognition device to adjust to d environment conditions, and to propose a constructive methodology of adjusting to the changed environment conditions. A theoretical model of acoustic signal recognizers’ adjustment to changing acoustic environments is described in the work. Also, tools for evaluating enclosed environment acoustic characteristics that have an impact on acoustic signal recognition are presented. An original method of the shift in acoustic environments momenta is as well given in the work; the method is based on employing signals generated by the acoustic signals recognizers. Once the momentum of change in the acoustic environment characteristics is determined, effective methods for acoustic signal recognizer’s adaptation to recognizing acoustic signals in the environment possessing new acoustic characteristics are issued. The developed experimental system allowing exploration of various acoustic signal recognition situations by adapting to the changed acoustic environment characteristics is described. Results of the experimental investigations conducted are... [to full text] / Žmonių mobilumui augant jiems tenka dirbti įvairiose aplinkose. Naudojama šnekos signalų atpažinimo įranga net ir skirtingose aplinkose turi užtikrinti tam tikro lygio signalų atpažinimo kokybę, tikslumą. Besiskiriančios aplinkų savybės gali sukelti nepriimtinus atpažinimo rezultatus. Darbo tikslas – išanalizuoti akustinių signalų atpažinimo įrenginio galimybes prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų bei pasiūlyti konstruktyvią prisitaikymo prie pakitusių aplinkos sąlygų metodiką. Darbe aprašomas akustinių signalų atpažintuvų prisitaikymo prie kintančių akustinių erdvių teorinis modelis. Pristatomos uždarų aplinkų akustinių savybių, įtakojančių akustinių signalų atpažinimą, vertinimo priemonės. Pateikiamas originalus akustinių aplinkų pasikeitimo momentų atpažinimo metodas, grindžiamas akustinių signalų atpažintuvų generuojamų signalų panaudojimu. Nustačius akustinių aplinkos savybių pasikeitimo momentą, pateikiami konstruktyvūs metodai akustinių signalų atpažinimo įrenginiui prisitaikyti atpažinti naujomis akustinėmis savybėmis pasižyminčioje aplinkoje generuojamus akustinius signalus. Aprašoma sukurta eksperimentinė sistema, kurios pagalba galima tirti įvairias akustinių signalų atpažinimo situacijas, prisitaikant prie pakitusių akustinių aplinkų savybių. Pateikiami atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai.

Duomenų klasifikavimas – sudėtingas procesas, kurio metu pradinių duomenų aibės apdorojamos taip, kad būtų sukurta sistema, leidžianti automatizuoti objektų atpažinimą ir informacijos srautus. Darbe pristatomi ir aptariami pagrindiniai objektų atpažinimo metodai, siekiama ištirti ar modelių modifikacijos padidina objektų atpažinimo tikslumą. Darbo tikslas – išanalizuoti statistinio objektų atpažinimo metodus, pasiūlyti naują hibridinį metodą ir patikrinti jo patikimumą. Siekiant užsibrėžto tikslo, analitinėje dalyje aptariami objektų atpažinimo metodai, nagrinėjamos objektų atpažinimo problemos, toliau pateiktas siūlomo hibridinio metodo aprašymas ir jo teorinė nauda. Eksperimentinėje dalyje aprašyta visa tyrimo eiga, duomenų apdorojimo procesas, apibendrinami rezultatai. Įvertinus objektų atpažinimo metodus, pasiūlytas hibridinis metodas, apjungiantis tiesinės diskriminantės ir neuroninio tinklo metodus. Lyginant standartinius objektų atpažinimo metodus su hibridiniais, parodyta, kad hibridiniai metodai leidžia pasiekti didesnį tikslumą (apie 10%) atpažinimo procese. Darbą sudaro 56 lapai, aprašą pagyvina 25 paveikslai, 7 lentelės ir 2 priedai. / Data classification is a complex process in which the set of initial data is treated to create a system that allows the identification of automated objects and data flows. The paper presents and discusses the main methods of object identification, seeks to examine whether the modification of models increases the accuracy of object recognition. The aim is to analyze the methods of statistical object detection, offer a new hybrid method and verify its reliability. In order to achieve this objective, analytical part deals with methods of object identification and analyzes the object recognition problems. Further, the description of the proposed hybrid method is suggested and its theoretical benefits are indicated. Experimental part describes the whole research process, data treatment processing and summarizes the results. After evaluating the methods of object identification, hybrid method, that unifies linear discriminant and methods of neuron system, is proposed. Comparing the standard object recognition methods with the hybrid ones, it was demonstrated, that the hybrid methods allow for greater accuracy (approximately 10%) in the process of identification. Paper consists of 56 pages, inventory is enlivened by 25 pictures, 7 tables and 2 appendixes.

Questions of speaker’s recognition by voice are investigated in this dissertation. Speaker recognition systems, their evolution, problems of recognition, systems of features, questions of speaker modeling and matching used in text-independent and text-dependent speaker recognition are considered too. The text-independent speaker recognition system has been developed during this work. The Gaussian mixture model approach was used for speaker modeling and pattern matching. The automatic method for voice activity detection was proposed. This method is fast and does not require any additional actions from the user, such as indicating patterns of the speech signal and noise. The system of the features was proposed. This system consists of parameters of excitation source (glottal) and parameters of the vocal tract. The fundamental frequency was taken as an excitation source parameter and four formants with three antiformants were taken as parameters of the vocal tract. In order to equate dispersions of the formants and antiformants we propose to use them in mel-frequency scale. The standard mel-frequency cepstral coefficients (MFCC) for comparison of the results were implemented in the recognition system too. These features make baseline in speech and speaker recognition. The experiments of speaker recognition have shown that our proposed system of features outperformed standard mel-frequency cepstral coefficients. The equal error rate (EER) was equal to 5.17% using proposed... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami kalbančiojo atpažinimo pagal balsą klausimai. Aptartos kalbančiojo atpažinimo sistemos, jų raida, atpažinimo problemos, požymių sistemos įvairovė bei kalbančiojo modeliavimo ir požymių palyginimo metodai, naudojami nuo ištarto teksto nepriklausomame bei priklausomame kalbančiojo atpažinime. Darbo metu sukurta nuo ištarto teksto nepriklausanti kalbančiojo atpažinimo sistema. Kalbėtojų modelių kūrimui ir požymių palyginimui buvo panaudoti Gauso mišinių modeliai. Pasiūlytas automatinis vokalizuotų garsų išrinkimo (segmentavimo) metodas. Šis metodas yra greitai veikiantis ir nereikalaujantis iš vartotojo jokių papildomų veiksmų, tokių kaip kalbos signalo ir triukšmo pavyzdžių nurodymas. Pasiūlyta požymių vektorių sistema, susidedanti iš žadinimo signalo bei balso trakto parametrų. Kaip žadinimo signalo parametras, panaudotas žadinimo signalo pagrindinis dažnis, kaip balso trakto parametrai, panaudotos keturios formantės bei trys antiformantės. Siekiant suvienodinti žemesnių bei aukštesnių formančių ir antiformančių dispersijas, jas pasiūlėme skaičiuoti melų skalėje. Rezultatų palyginimui sistemoje buvo realizuoti standartiniai požymiai, naudojami kalbos bei asmens atpažinime – melų skalės kepstro koeficientai (MSKK). Atlikti kalbančiojo atpažinimo eksperimentai parodė, kad panaudojus pasiūlytą požymių sistemą buvo gauti geresni atpažinimo rezultatai, nei panaudojus standartinius požymius (MSKK). Gautas lygių klaidų lygis, panaudojant pasiūlytą požymių... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjami netiesiniai daugdarų atpažinimo metodai ir daugiamačių duomenų projekcijos metodai. Siūloma jais spręsti keliais laisvės laipsniais besisukančio objekto orientacijos radimo problemą. Aprašomi MDS, Trianguliacijos, Sammon, RPM, mRPM, CCA, PCA, LLE, LE, HLLE, LTSA, SMACOF ir Isomap metodai. Su kai kuriais iš jų atliekami web-kamera gautų galvos atvaizdų tyrimai. Isomap algoritmo pagrindu sukuriama programinė įranga ir su ja taipogi atliekami galvos orientacijos tyrimai. / This paper deals with Analysis of non-linear manifold learning methods and multidimensional data projection methods. It is proposed use them in solving problem of detection of orientation of object, moving in few degrees of freedom. Methods described: MDS, triangulation, Sammon, RPM, mRPM, CCA, PCA, LLE, LE, HLLE, LTSA, SMACOF and Isomap. Some of them are used to analyze head images acquired by webcam.. Application is created which is then used to analyze head orientation by implementing Isomap method.

Emocijų atpažinimas, tiriant žmogaus fiziologinius parametrus, yra labai aktualus šiuolaikinės informatikos mokslo uždavinys. Šio darbo siekis yra suprojektuoti emocijų atpažinimo sistemos prototipą, kurį su minimaliais kaštais galima būtų pritaikyti įvairiose emocijomis grindžiamose sistemose. Pateikiamas tokios sistemos koncepcinis modelis, susidedantis iš aparatūrinės įrangos ir programinio modelių. Fiziologinių signalų stiprinimui naudojami AD620 ir OP97 operaciniai stiprintuvai. Analoginio signalo keitimas ir perdavimas į kompiuterį atliekamas naudojant Atmega16 mikrovaldiklį. Schemų testavimui naudojamas kompiuterinis oscilografas (PCS500). Atliekamas skaitmeninio signalo filtravimo metodų tyrimas. Pristatomi fiziologinių parametrų fiksavimo metodų (EKG, SC) atpažinimo algoritmai, pagrįsti SVW algoritmu. Atliekama HRV spektrinė analizė į dažninę sritį, naudojant Furjė transformacijas. Pateikiama praplėsta neraiškioji valdymo sistema, kuri iš fiziologinių parametrų (HR, HRVL, HRVH, SCR, STpirštas, STgalva) išveda susijaudinimo–valentingumo laipsnius. Pagal šiuos laipsnius išvedamos emocijos. Aptariami sukurtų algoritmų, realizuojant juos realioje aplinkoje, nauji elgsenos charakteristikų ypatumai. / Very important task of modern computer science is emotion recognition by human physiological parameters. The purpose of this work is to design a prototype of emotion recognition system, which could be possible customize in various emotions systems with minimal costs. There is representing such system conceptual model, which consists from them realization hardware and programme models. For amplifying the physiological signals is using instrumental AD620 and high precision OP97 operations amplifiers. Analogical signal converting to digital and transmitting to the computer redundant by Atmega16 microcontroller. For electrical schemas testing is using oscillograph (PCS500) connected on the computer. It is redundant analysis for digital signal filtering methods. There is presenting the recognition algorithms, based on SVW algorithm, for physiological parameters fixing methods (ECG, SC). For HRV spectral analyze in frequency domain it is using Furies transformations. There is extended fuzzy control system, which deduces arousal–valence levels from physiological parameters (HR, HRVL, HRVH, SCR, STfinger, SThead). By theses levels is deduces emotions. The new characteristical singularities of designed algorithms in real environment are also discussed.

The problems of incidents arising in computer networks and the computer system security level evaluation are considered in the thesis. The main research objects are incidents arising in computer networks, intrusion detection systems and network scanning types. The aim of the thesis is the investigation of the incidents in the computer networks and computer system security level evaluation. The following main tasks are solved in the work: classification of attacks and numerical evaluation of the attack severity level evaluation; quantitative evaluation of the computer system security level; investigation of the dependence of the computer system performance and availability on the attacks affecting the system and defense mechanisms used in it; development of the model simulating the computer network horizontal and vertical scanning. The thesis consists of general characteristic of the research, five chapters and general conclusions. General characteristic of the thesis is dedicated to an introduction of the problem and its topicality. The aims and tasks of the work are also formulated; the used methods and novelty of solutions are described; the author‘s publications and structure of the thesis are presented. Chapter 1 covers the analysis of existing publications related to the problems of the thesis. The survey of the intrusion detection systems is presented and methods of the intrusion detection are analyzed. The currently existing techniques of the attack classification are... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos incidentų kompiuterių tinkluose ir kompiuterių sistemų saugumo lygio įvertinimo problemos. Pagrindiniai tyrimo objektai yra incidentai kompiuterių tinkluose, atakų atpažinimo sistemos ir kompiuterių tinklo žvalgos būdai. Disertacijos tikslas – incidentų kompiuterių tinkluose tyrimas ir kompiuterių sistemų saugumo lygio įvertinimas. Darbe sprendžiami šie pagrindiniai uždaviniai: atakų klasifikavimas ir jų sunkumo lygio skaitinis įvertinimas; kompiuterių sistemos saugumo lygio kiekybinis įvertinimas; kompiuterių sistemos našumo ir pasiekiamumo priklausomybės nuo sistemą veikiančių atakų ir joje naudojamų apsaugos mechanizmų tyrimas; modelio, imituojančio kompiuterių tinklo horizontalią ir vertikalią žvalgą kūrimas. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai ir bendrosios išvados. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi autoriaus pranešimai ir publikacijos, disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame apžvelgiamos atakų atpažinimo sistemos, analizuojami atakų atpažinimo metodai. Nagrinėjami atakų klasifikavimo būdai. Didelis dėmesys skiriamas kompiuterių sistemos saugumo lygio įvertinimo metodams, kompiuterių prievadų žvalgos būdams ir žvalgos atpažinimo metodams. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir konkretizuojami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikta sudaryta atakų nukreiptų į kompiuterių... [toliau žr. visą tekstą]