• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • Tagged with
  • 3
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) morfologijos ir biologijos savitumai / Distinctive features of the morphology and biology of the simple (Oreganum vulgare L.)

Revko, Jelena 16 August 2007 (has links)
Magistro darbe pateikti paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) rausvažiedės ir baltažiedės formų, augančių VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijoje, vegetatyvinių organų lapo ir stiebo anatominės ir morfologinės sandaros ypatumai, bei įvertinti generatyvinių ir vegetatyvinių organų morfologinių požymių parametrų skirtumai. Nustatyti koreliacijos koeficientai tarp stiebo aukščio ir žiedyno ilgio, priklausomybė mentūrių skaičiaus žiedyne nuo žiedyno ilgio ir lapalakščio plošio ir ilgio tarpusavio priklausomubė. Visur pasireiškė teigiami koreliacijos ryšiai, kai vienam rodikliui didėjant, didėja ir kitas rodiklis. Abiejų tirtų paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) formų stiebas daugiametis, medėjantis, ne kulelinio tipo. Apytakos audiniai išsidėsto sifonostelėje. Vandens indai pavieniai. Būdingi spiraliniai ir tinkliniai vandens indai. Spiraliniai vandens indai su snapeliu. Žiotelinis aparatas anizocitinio ir diacitinio tipo, išsidėsto adoksalinėje ir aboksalinėje lapo pusėse. Origanum vulgare L. raudonžiedžio viršutinėje lapo pusėje 1mm² vidutiniškai 40, o apatinėje 125 žiotelių. Origanum vulgare L. baltažiedžio lapo viršutinėje pusėje vidutiniškai 1mm² 35, o apatinėje 97 žiotelių. Raudonėlio (Origanum L.) genties augaluose yra šizogeninės kilmės liaukos. Origanum vulgare L. raudonžiedžio sėklų daigumas buvo tiriamas mirkant ir daiginant jas katolitiniame ir anolitiniame vandenyje. Nustatyta, kad katolitinis vanduo skatina paprastojo... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis paper presents an overview of the specific characteristics of the anatomic and morphologic formation of the vegetative organs – the leaf and the stem – of the red and white blossom varieties of simple oregano (Origanum vulgare L.) that are cultivated as part of the medicinal plants and potherbs collection at the Kaunas botanical garden of the Vytautas Magnus University. The work also presents an evaluation of differences between the parameters of morphologic characteristics of generative and vegetative organs. Determined are the correlation ratios for the height of the stem and the length of the inflorescence, the relationship between the number of whorls in the inflorescence and the length of the latter, as well as the interrelation of the lenth and the width of the lamina. Positive correlation (when an increase in one variable resulted in the increase of another variable) was determined in all cases. The stem of both studied forms of simple oregano (Origanum vulgare L.) is perennial, lignificating, of a non-bundle type. Circulation tissues are arranged in a siphonostele. Water vessels are single. Spiral and cellular water vessels are common. The spiral ones feature a nozzle. The leaves of the plants belonging to the oregano genus (Origanum L.) are equifacial. The length of the static tissue’s cells varies from 83 µm to 87 µm, while the width varies from 33 µm to 44 µm. The stomatic apparatus is of the anisocitic and diacitic types, located on the adoxal... [to full text]
2

Dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) dauginimas žaliaisiais auginiais / Propagation of sea buckthorn using green cuttings

Treikauskienė, Jūratė 09 June 2010 (has links)
Siekiant nustatyti genetinius, fiziologinius ir fizinius veiksnius, darančius įtaką dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) auginių rizogenezei, tirti trijų veislių žalieji auginiai, paimti iš ūglių lignifikacijos pradžioje. Nustatyta, kad ISR 40 ir 50 mg/l koncentracijos tirpalas, palyginus su kontroliniu variantu, nežymiai, bet patikimai spartina rizogenezės procesą. Net mažiausios NAR koncentracijos mažina auginių su šaknimis išeigą. IAR rizogenezės spartos nedidina, bet 40–50 mg/l koncentracijų tirpalai didina įsišaknijusių auginių procentą. ISR ir NAR poveikyje nežymiai didėja vidutinis pagrindinių šaknų skaičius ant šaknies regeneruojančio auginio. Intensyviausiai šaknis regeneruoja iš ūglio viršūnės paimti auginiai, kuriems būdingas mažiausias sumedėjimo lygis. Auginiai nuo juvenaliniame tarpsnyje esančių medžių pagal rizogenezės spartą atsilieka nuo auginių, paimtų nuo derančių medžių. Esminę įtaką dygliuotojo šaltalankio žaliųjų auginių rizogenezei daro auginio ilgis. Parodyta, kad egzistuoja minimalūs auginio, turinčio potencijų rizogenezei, parametrai. Tik pavieniai penkių centimetrų ilgio auginiai regeneruoja šaknis. Didėjant auginio ilgiui rizogenezės dažnumas didėja. / In order to evaluate genetic, physiologic and physical factors influencing rhizogenesis of green cuttings of sea buckthorn, cuttings from three cultivars were taken at the beginning of lignification. It was estimated, that 40 and 50 mg/L IBA solutions narrowly but reliably quicken rhizogenesis compared to control. Solution with even the lowest NAA concentration reduces output of cuttings with roots. IAA doesn’t accelerate process of rhizogenesis, but 40 and 50 mg/L IAA solutions increase percentage of rooted cuttings. Average main root quantity on the rooted cutting increases under the influence of IBA and NAA. Cuttings with the lowest lignification level, which were taken from terminal shoot part, regenerated roots more intensively. Cuttings taken from juvenile plants lag behind the cuttings from bearings plants according to rhizogenesis speed. The length of cutting is crucial for the rhizogenesis of sea buckthorn cuttings. Minimal cutting parameters for potential rhizogenesis are shown. Only several 5 cm length cuttings regenerate roots, rate of rhizogenesis increases in longer cuttings.
3

Egzogeninio prolino poveikis žaliosios šerytės augimui ir vystymuisi / Effect of exogenous proline on green millet growth and development

Kėrys, Kęstutis 21 June 2013 (has links)
Magistrantūros studijų darbe pateikiami egzogeninio prolino poveikio žaliosios šerytės augimui ir vystymuisi tyrimų rezultatai. Darbo objektas – žalioji šerytė (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Darbo metodai: IV organogenezės tarpsnyje žaliosios šerytės augalai nupurkšti prolino tirpalais ir auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti praėjus 1, 5, 10 ir 15 dienų po purškimo. Esant 35-40% substrato drėgniui augalai nupurkšti 10 mM L-prolino tirpalu ir toliau auginti programuojamoje auginimo kameroje sausros sąlygomis. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti po 3 ir 6 sausros dienų. Darbo rezultatai. Žaliosios šerytės augalai sukaupė statistiškai patikimai didesnį chlorofilo a ir karotenoidų kiekį visų tirtų L-prolino koncentracijų poveikyje. Augalus paauginus 10 ir 15 dienų po purškimo nustatytas neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis chlorofilo b kiekiui žaliosios šerytės augaluose. Neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis žaliai masei nustatytas praėjus 5 ir 10 dienų po purškimo, o paauginus augalus 15 dienų neigiamas L-prolino poveikis augalo žaliai masei beveik eliminavosi. Visos tirtos L-prolino koncentracijos praėjus 15 dienų po purškimo didino sausos medžiagos kiekį žaliosios šerytės augaluose ir spartino generatyvinių organų susidarymą... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to investigate the effect of exogenous proline on growth and development of green millet plants. Object of the work – green millet (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Methods of the work: green millet plants were to spray with proline and growing in growth chamber under 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 h (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 light intensity. Amount of photosynthetic pigments, fresh mass of plants, dry weight was evaluated after 1, 5, 10 and 15 days after treatment. When substrate humidity was 35-40%, plants were to spray with 10 mM proline and growing in growth chamber under moisture deficit. The results of work. Green millet plants accumulated significantly higher chlorophyll a and carotenoids contents under influence of all proline concentration tested. Negative effect of exogenous L-proline on amounts of chlorophyll b in green millet plants has been obtained after 10 and 15 growing days. Negative effect of exogenous L-proline on fresh mass of green millet plants has been obtained after 5 and 10 growing days, however this effect was almost eliminated after 15 growing days. All tested L-proline concentrations increased dry weight after 15 growing days and accelerated formation of generative organs. After 3 and 6 drought stress treatment, exogenous proline didn’t have any effect on chlorophyll b content, but resulted in increasing of chlorophyll a content. Exogenous proline didn’t have significant effect on dry weight... [to full text]

Page generated in 0.0288 seconds